Dėl Rusijos – masiniai turto areštai Lietuvoje

Politikai įtikinėja, kad Rusijos blokada mūsų ekonomikai turės tik minimalių pasekmių, tačiau daliai žemės ūkio gamintojų ir vežėjų gyvenimas jau virto košmaru. Jie negali atsiskaityti su kreditoriais, ir jau prasidėjo masiniai turto areštai.

Rugsėjį turtas areštuotas net 892 įmonėms už bendrą 213 mln. litų sumą – tai beveik tris kartus daugiau nei rugpjūtį. Labiausiai nuo areštų nukentėjo žemės ūkio ir transporto įmonės.

„Kaip rodo Hipotekos areštų registro duomenys, rugsėjį turtas areštuotas 41 žemės ūkio sektoriaus įmonei, 22 iš jų užsiima augalininkyste ir gyvulininkyste, jų areštuoto turto suma siekia 1,6 mln. litų. Praėjusių metų rugsėjį visame žemės ūkio sektoriuje, į kurį dar įeina miškininkystė, medienos ruoša ir žvejyba, tebuvo 21 turto areštas“, - palygino UAB „Creditreform Lietuva“ kredito analitikė Viktorija Puikutė.

Prastėja ir vežėjų reikalai. Palyginti su rugpjūčiu, rugsėjį transporto sektoriuje turto areštų buvo 43 daugiau. Areštų sumos išaugo nuo 3,6 mln. litų iki 11,6 mln. litų.

„Galima teigti, kad tai - problemų su Rusija atgarsiai, - sakė V. Puikutė. - Neatmestina, kad kreditoriai baiminasi, jog vėliau situacija gali dar pablogėti ir atgauti skolas taps dar sunkiau.“

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, finansiniai sunkumai žemės ūkio produkcijos gamintojus užgriuvo ne tik dėl Rusijos embargo, bet ir dėl sumažėjusių jų produkcijos supirkimo kainų, kurios rugpjūtį buvo žemesnės negu 2010-aisiais – juodžiausiais ekonominės krizės metais.

„Pavyzdžiui, pieno supirkimo kaina šiemet krito perpus, o juk ūkininkai turi ir išlaidų, ne tik pajamų, - „Vakaro žinioms“ sakė A. Stančikas. - 2013 metais pieno kaina buvo nebloga, ir iš politikų buvo žingsnių, skatinančių gyvulininkystę. Ūkiai ėmė kreditus, investavo į naują įrangą. Atsirado įsipareigojimai bankams, kitiems kreditoriams, pavyzdžiui, pašarų priedų tiekėjams. O kai šioje grandinėje tavo pajamos krenta kone 50 proc., kaip atsiskaityti?“

Kreditorių nerimas jam irgi suprantamas, nes bendros tendencijos žemės ūkio sektoriuje toli gražu nėra optimistinės. Kai kuriems sunkumų patiriantiems ūkiams pagelbės nuo spalio 15-osios pradedamos mokėti tiesioginės išmokos - bent dalį skolų kreditoriams sugrąžins.

„Bet pajamų skirtumas ir toliau išlieka. Tiesa, pieno kainos stabilizuojasi dėl žiemos sezono, bet neturiu iliuzijų, kad mūsų perdirbamoji pramonė, numušusi supirkimo kainą kone 50 proc., per mėnesį ją atkurs - tikėtina, kad kaina kils 1-5 proc. Tas kelių centų augimas ūkininko negelbsti, juolab kad ir pieno žiemą primelžiama ir parduodama mažiau“, - sakė A. Stančikas.

Didelių vilčių Žemės ūkio rūmų vadovas nesieja ir su žadama ES parama nukentėjusiems nuo Rusijos embargo. Mat Europos biurokratai du mėnesius apie kompensavimo mechanizmą tik kalba, o jokio veiksmų plano nėra.

213 mln. litų - už tokią sumą rugsėjį areštuota turto, transporto ir žemės ūkio sektoriuose.

www.respublika.lt


Keliamas triukšmas neturi jokio didesnio pagrindo. O tie, kas vis tik nerimsta, visada gali pasiskaityti publikaciją „Būtina įsidėmėti: Rusijos sankcijos Lietuvos ekonomikai didelės įtakos neturės, nuo tų sankcijų kentės pirmiausia pati Rusija“ ar tiesiog žiūrėti žemiau esantį paveikslėlį (nustatyta, kad kuo ilgiau žiūrima, tuo labiau nusiraminama).



Kitas dalykas, kai rusai intensyviai puola, dejuoti dėl vieno kito savo lito yra tiesiog nepatriotiška ir amoralu.