Dar kartą – Anglijos miškai lieka žmonėms

Gavusi specialios nepriklausomos komisijos išvadas dėl Jungtinės Karalystės miškų privatizavimo, aplinkos ministrė Caroline Spelman trečiadienį pareiškė, kad miškai liks valstybės nuosavybe. Tokia yra komisijos rekomendacija. Anksčiau ta pati Spelman protegavo miškų privatizavimą, bet gavo už tai iš britų visuomenės itin riebų antausį. 84 procentai pasisakė prieš. Likusioji dalis – daugiausiai imigrantai iš Azijos ir Afrikos, kuriems šios problemos labai mažai rūpi. Tad vyriausybei teko išgirsti savo visuomenės balsą ir 180 laipsnių pakeisti “judėjimo” kryptį.

Speciali komisija, į kurios sudėti įėjo plačiai žinomi Karalystės visuomenės veikėjai, mokslininkai, menininkai, buvo vadovaujama James’o Jones’o, Liverpulio vyskupo. Pagrindinė išvada – miškų išpardavimas “labai smarkiai sumenkins” teigiamą miškų reikšmę visuomenei, gamtai ir ekonomikai. Valstybiniai miškai turi likti “tresto” valdymo formoje, taip skatinant investicijas jų protingam valdymui ir ploto didinimui. Čia priminsiu, kad natūrali augmenija tesudaro 2 procentus Jungtinės Karalystės teritorijos. Pats laikas atsikvošėti ir mėginti atkurti bent dalį to, ką beatodairiškai griovė. Mes Lietuvoje – visai kitame kelio gale. Mes tik įpusėjome griovimą. Dar liko neprivatizuotų gražių šalies vietų, tad budrumo, tautiečiai. Bėdos po vieną nevaikšto.

Komisija teigia, kad tresto fonde esantys valstybiniai miškai gali pasiūlyti ne vieną sprendimą aštrioms šių dienų problemoms spręsti. Gerinti visuomenės sveikatą, artinti ją prie gamtos, kurti naujas darbo vietas. Valstybės investicijos bus reikalingos pradžiai, projektui įsibėgėti. Jų dividendai ateityje bus didžiuliai, sakoma komisijos išvadose.

Reaguodama į šias išvadas, aplinkos ministrė pareiškė, kad nė vienas valstybinis miškas Anglijoje nebus privatizuotas. Štai koks lakmuso popierėlio spalvos kitimas. Iš privatininkų lobistės stebuklingai pavirstama aršia gamtosaugininke. Chameleono spalvos. Partijų kaita.
Komisija pataria padidinti miškų plotus iki 15 procentų šalies teritorijos iki 2060 metų. Toli dar, ar ne? Dabar turi 10. Bet turint galvoje be galo kompleksinę situaciją su privačia nuosavybe Anglijoje, realistiškas.

Puikus yra siūlymas apsaugoti miškus nuo bet kokio “politinio” kišimosi. Ir mums čia yra ko pasimokyti. Koks urėdijų puolimas prasidėjo, kai šios įsigijo brangią priešgaisrinę aparatūrą. O kad tik urėdijos saugo ne tik valstybinius, o ir privačius miškus nuo gaisrų, nutylima. Dalis mūsų privačių miškų savininkų, susibūrusių po Lietuvos miško savininkų asociacija vėliava, turi tik vieną “svarbų” darbą – lietuviškai dejuoti ir šmeižti miškininkus bei gamtosaugininkus. Iš tiesų gana profesionaliai, taip, kad kitas žmogus atviros apgavystės ir neįžvelgia. Vėl po truputį kapstoma žemė naujai privatizacijos bangai. Nurimkite, ponai. Nepavyks tikrai – pas mus tiek pat visuomenės prieš, kiek ir Anglijoje. Ir labai greitai jie užtvindys Gedimino prospektą.

Anglijos komisija apjungė ekspertus iš plačiai pasaulyje žinomų ir gerbiamų organizacijų. Tai Nacionalinis Trestas (National Trust) su 3 milijonais narių, Miško pramonės konfederacija (Confederation of Forest Industries), Laukinės gamtos trestai (Wildlife Trusts, po vieną kiekvienoje grafystėje), Karališkoji Paukščių apsaugos draugija (RSPB, virš milijono narių), Miškų Trestas (Woodland Trust) ir kitos. Komisijos nariai teigė esą apstulbinti didžiulio visuomenės intereso miškų išlikimui, didžiulio dvasinio ryšio tarp žmogaus ir miško Jungtinėje Karalystėje. Mes teigiame apie itin svarbų dvasinį lietuvio ryšį su mišku, kuris neginčijamas. Jų ryšys taip pat nenaujas – vien 11 amžiaus Šervudo miškas ir jo gyventojas Robin Hudas ko verti.

Peticija prieš miškų privatizavimą Jungtinėje Karalystėje (Grupė “38 laipsniai”) surinko net 538 tūkstančius parašų. Kaip labiausiai pamirštą žmonės kėlė emocinį ir socialinį faktorių, piliečių gyvenimo kokybę, artumą ir ryšį su gamta, vaikų ekologinį auklėjimą. Vien socialinė valstybinių miškų reikšmė Anglijoje ekonomiškai vertinama tarp 45 ir 90 milijardų litų.

Buvo atkreiptas dėmesys, kad medžių sodinimas 2010-2012 metais Anglijoje išaugo tik 13 procentų, tuo tarpu Škotijoje ir Velse – 233 ir 250 procentų atitinkamai. Komisija pabrėžė, kad būtina nauja įstatyminė bazė, kuri leistų visuomenei laisvai lankytis ir privačiuose miškuose. Jie sudaro 82 procentus Anglijos miškų. Reikia manyti, kad ši iniciatyva, turint galvoje dabartinį politinį klimatą Karalystėje, bus įgyvendinta. Su tuo ir pasveikinsime anglus, palinkėdami ir ateityje būti pavyzdžiu, kaip saugoti savo paveldą.

[gallery columns="7"]