Mintys iš Kijevo. 1 Diena
Ukrainos kultūros ministerija. Pataisyta iškaba – PRAČEČNAJA (ukrainietiškai – skalbykla). Tai tikriausiai užuomina į tai, kad ši kontora tiesiog plovė pinigus, čia pat užrašytas daug sakantis žodis – ГАНЬБА (ukrainietiškai – gėda). Prie įėjimo stovi kita sargyba – tai jauni, švytinčiais veidais vyrai, bet su beisbolo lazdomis.
Fotografuoti nevalia ir tai – nerašyta Maidano taisyklė.
Visi atvykstantieji kruopščiai užregistruojami. Po „areštuotą“ ministeriją lankytojams vaikščioti draudžiama, įstaiga tiesiog „užkonservuota“.
Apie 14 valandą prasideda kultūros žmonių asamblėjos posėdis. Salėje pilna rašytojų, muzikantų, aktorių (iš viso – apie 150 žmonių)...
Improvizuotą prezidiumą sudaro muzikantas, režisierė ir laisvasis menininkas-tapytojas, kurie šeštadienį pirmieji kartu su savigynos 300-tuoju būriu (čia toks pavadinimas) atėjo užimti Kultūros ministerijos, o apsauga pastatą atidavė be diskusijų. Dabar susirinkę kultūros žmonės turi aptarti, ką su šia ministerija daryti.
Susirinkimas pradedamas tylos minute žuvusiesiems pagerbti, kuri trunka gerokai ilgiau nei paprasta simbolinė minutė.
Žmonės sako ugningas kalbas. Jie kalba apie tai, kad Ukrainos kultūros ministerija – tai Janukovyčiaus režimo sukurtas mechanizmas propagandai skleisti. Pinigų švaistymo mastai stebina. Reikalingas skubus ministerijos sistemos auditas, išsiaiškinti, kaip veikia pati sistema, taip pat reikalingas tam tikrų ministerijos veikėjų veiklos auditas. Baiminamasi, kad ministerijos darbuotojus sugrąžinus į, švelniai tariant, „nusikaltimo vietą“, jie puls naikinti įkalčius ir gerinti padėtį.
Akcentuojama, kad per revoliuciją nacionalinė kultūra padarė didžiulį šuolį, tad to ryšio su tauta negalima prarasti. Būtina dirbti su regionais ir nešti į juos laisvės kovotojų dvasią. Būtina dirbti su jaunimu ir vaikais. Kultūra ir yra tai, kas padėsiąs Ukrainai atsitiesti.
Pati atmosfera ir situacijos išskirtinumas su niekuo nepalyginamas.
Vieningai sutarta, kad būtina stebėti besikuriančią valdžią ir aktyviai šiame procese dalyvauti.
Neapsieita ir be provokacijų bei kuriozų. Rusiškai kalbantieji nuogąstavo, kad kultūra šiuo metu per daug „nacionalizuojama“ (pabrėžiama, kad viskas ukrainietiška). Ir nors auditorija į tokias pastabos reagavo audringai, kantriai išklausė visų kalbėjusiųjų. Gavęs žodį poetas ima deklamuoti eiles, bet menininkų auditorija jį nutraukia. Susirinkimui vadovavusioji paprašo nedeklamuoti eilių, nedainuoti ir nedemonstruoti savo kurtų filmų (humoro jausmas GYVAS).
Posėdyje pasisakęs fotomenininkas Juozas Valiušaitis atkreipė dėmesį į svarbų dalyką – kultūros ministro amžių, kaip svarbu, kad tai būtų jaunas degantis žmogus, atviras permainoms. Paminėjo ir pirmojo mūsų nepriklausomybės ministro, tuo metu 27 metų Dariaus Kuolio pavyzdį: kaip jauna valstybė nepabūgo paskirti jauną išsilavinusį žmogų vadovauti svarbiai sričiai.
Be to, J.Valiušaitis pasiūlė pakeisti ministerijos pavadinimą – kad ji būtų vadinama ne Kultūros, o Kūrybos ministerija, kad žmonės, neturintys nieko bendra su kūryba, neturėtų ten darbo. Jis kreipėsi žodžiais: „Jūs, Ukrajinos tauta, esate ne šachtininkų, ne metalurgų tauta. Jūs – galingos Kultūros tauta. Ir Kultūros-Kūrybos pirmenybe perkeisite Valstybę!“
Pasitarimas baigtas nutarimu darbą tęsti pasidalijus į grupes pagal veiklos sritis ir įtraukti į darbą kultūros žmones iš visos Ukrainos. Sutarta: visų svarbiausia – valdžios KONTROLĖ. Apie visus nuveiktus darbus privalu atsiskaityti MAIDANUI.
P.S. Vasario mėnuo ukrainietiškai – лютий, tai yra „rūstus“. Ir iš tiesų šių metų vasaris RŪSTUS.
Juozo Valiušaičio kalba:
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
