2024 m. kovo 29 d.

 

Cchinvali

14
Paskelbta: 2013-08-10 09:43 Autorius: Algirdas Patackas
Rusų karuomenė, pakeliui į Cchinvalį 2008 m. rugpjūtį. EPA-ELTA nuotr.
Rusų karuomenė, pakeliui į Cchinvalį 2008 m. rugpjūtį. EPA-ELTA nuotr.

(Sukanka penkeri metai nuo Rusijos-Gruzijos karo. Algirdas Patackas buvo prie Cchinvali, likus iki karo trims paroms. Štai jo įspūdžiai)

Simboliška, kad gruzinų tautos ir valstybės pranokėją vadino Dovydu. Karalius Dovydas (Car David) – tai tarsi lietuvių karalius Mindaugas. Nuo jo prasideda tautos augà, gausà ir galia. Tačiau tai, kas dabar vyksta senajame Kavkasioni, yra atkartojimas anos mitinės kovos tarp Dovydo ir Galijoto; mažo ir milžino; silpno, bet subtilaus – ir stipraus, bet šiurkštaus; pagaliau teisaus ir neteisaus. Mūsų akyse kartojasi šis apokaliptinis mūšis, kurio šešėlis grėsmingai krenta ir ant Lietuvos ateities...

*

Konstantinas Gamsachurdija (žuvusio Gruzijos prezidento Zviado Gamsachurdijos tėvas), gruzinų literatūros klasikas, apysakoje Hogais MINDIJA aprašo lemtingą Kaukazo tautų nelaimę, jų likiminį prakeiksmą – tarpusavio vaidus. Tai dėl to Kaukazas pakliuvo į nagus dvigalviui ereliui, Eurazijos mutantui – juk dvi galvos yra apsigimimo ženklas.

„...virš ledyno kabojo mėnulis. Tyloje stūksojo Archato tvirtovės bokštas, lyg paniręs į senovės apmąstymus. Raudantis vėjas ginė debesis į ledines viršūnes... Gūdžiai garmėjo kalnų upeliai. Ant aštriabriaunės keteros niūksojo vilkė, pratisai kaukdama. Krauju almėjo kalnų šermukšnis –  brolžudiškų vaidų pranašas...

Hogais Mindija, chevsurų (gruzinų gentis) karžygys, patyrė regėjimą, kurio poveikyje suvokė pražūtingas vaidų pasekmes. Tačiau jo, tapusio išminčiumi, gentainiai neklausė.

„...aplink avilius kilo sumaištis. Nauja bičių vada užpuolė namelius. Pakilę į orą besiginančių ir bepuolančių spiečiai užstojo saulę. Užvirė įniršingas mūšis. Tarsi sniego dribsniai ant žemės krito bitės, persmeigtos mirtį nešančio geluonies...“

Rodydami į šį vaizdą, gentainiai puolė Mindiją: „...gyvūnai, vabzdžiai, ropliai ir žmonės – visi kovoja už gyvybę, o tu ką čia paistai?“

Mindija kviečia taikai: „...tai kas, kad bitės žudo viena kitą. Argi jos turi proto dovaną? Žmonės turi suvokti, kas yra gėris ir blogis...“ Tačiau šis kvietimas nebuvo išgirstas, Kaino instinktas buvo stipresnis – Mindija, įtrauktas per prievartą į kovos sūkurį, apsuptas priešų, randa tik vieną išeitį:

„... atsisukęs į kautynių vietą, Mindija žvilgsniu sugavo savo šešėlį, išsitraukė kinžalą ir suvarė jį iki rankenos į savo krūtinę, dešiniau...

Ir dabar, praėjus jau daugiau kaip šimtui metų, chevsurai garbina giesmėmis Hogaisą Mindiją, nešiojusį savo širdyje svajonę apie brolybę. Ir prasideda ši giesmė taip, kaip baigiasi pasakojimas

kraujavo saulė, rūstavo

Mindijai kariui mirštant

žvaigždėms į žemę krintant

blyškiajam mėnui tekant...

*

Karo išvakarės. Biblinis senas sodas kalno atšlaitėje, ištirpęs vidurdienio saulėkaitos ramybėje. Šimtametės obelys, persikai, čirpia žiogai. Bet kas tai – aukštoje žolėje kas keli žingsniai keistos duobutės. Pakrapščius ant piršto išrasoja kraujo lašas – ten skeveldros, aštrus metalas. Jomis nusėtas visas sodas. Šaudyta iš ten, anapus, iš šiaurinių aukštumų. Šaudyta akipločiu, į nieką netaikant, šiaip sau – kad neliktų niekur žemėje ramybės, netgi čia, iberiškame Alyvų sode, kur, atrodo, aukštoje žolėje dar šlama Viešpaties žingsniai. Kad nebūtų atvangos sielai ir protui, nebesuvokiančiam, kas čia su mumis vyksta...

*

Cchinvali – dabar tai skamba kaip pro šalį prašvilpusios skeveldros, atsimušusios į akmenį, žvangtelėjimas. Prieš mane balto popieriaus lapas. Ant jo – geležinės skeveldros, surinktos gruzinų kaime, greta kambario, kuriame nakvota (miegama prie aklinos, belangės šiaurinės sienos – tos, kuri atsukta į Osetiją). Tai – RPG-9 („reaktyvnaja protivotankovaja granata“, beje, draudžiama naudoti etninių konfliktų zonose). Savotiškai tobulas žmogaus proto ir rankų kūrinys – dailūs sparneliai, kiekvienas kruopščiai pritvirtintas varžteliu, kiekvienas varžtelis būtinai užkniedytas, kad neatsisuktų (to nepamatysi buitiniuose prietaisuose). Ir visa tai skirta sprogti į smulkius gabalus, žaloti žmogaus kūną, žeisti visa, kas gyva. Iš esmės – tai ta pati akmens amžiaus Kaino kuoka, kuria jis užmušė Abelį. Tik lekianti toliau ir labiau žalojanti...

*

Senutė, sėdinti palei sieną, šešėlyje. Raukšlėtos įdegusios rankos mikliai dirba įprastą darbą, kažką lukštena. O veide užguito žvėrelio žvilgsnis – jūs, ponai, atvažiavote ir išvažiuosite, o tada ateis naktis – kaip nesibaigiantis košmaras ... virpantis mažiausios anūkės kūnelis, besiglaudžiantis...

Kur jūs, Ergneti, Nikozi, Nuli, Avnevi kaimų žmonės? Ar liko kas gyvas? Ar išvis nebėra nei jūsų, nei jūsų kaimelių, jūsų tūkstantmečius skaičiavusių būtovių? Tas viskas taip tikra, gyva, praėjo tik savaitė, ir viso to – nebėra?

*

Du panoraminiai vaizdai. Pirmasis – senovinė graviūra iš praeities, iš XIX amžiaus Kaukazo karų. Tarpeklio serpentinu šliaužia, vingiuoja rusų kariuomenės voros, blizga pėstininkų durtuvai, žirgai, barzdoti kazokai kailinėm kepurėm, gurguolės – netvarkinga, marga, įžūli kavalkada šliaužia, vingiuoja kalnų keliais, iš anapus kalnagūbrio, iš Šiaurės, lyg grėsminga apokaliptinė gyvatė... Ir šiuolaikinė fotonuotrauka – tais pačiais tarpekliais, kalnų serpentinais šiuolaikinė gurguolė – kariniai sunkvežimiai, BMP (bojevaja mašina pechoty), GRAD (Kruša), ta pati netvarkinga, įžūli, razviaznaja eisena, tais pačiais keliais, po ta pačia saule, ta pačia kryptimi, nenumaldomai...

*

Šalia eurazijinio choro (da, skify my / s raskosymi i žadnymi glazami – „taip, skitai mes / įkypai rėžtomis, godžiomis akimis“ – Aleksandras Blokas). Jau pasigirsta ir pamirštas Moskva – eto tretii Rim... Paskubomis ištarus, kad karas – tai blogis, pradedamos išsamios reliacijos „pravoslavų oikumenos“ tema, kur Maskvai skirtas pagrindinis (steržnevoi) vaidmuo – tapti bizantiškojo pasaulio jungimosi centru. Įtartinai supanašėjusi yra Generalinio štabo strategų ir Maskvos patriarchato teologų leksika. Maskva – tai „Trečiosios Romos“ katechon‘as, ramstis, turintis priedermę varžyti antikristinių Vakarų plėtrą. Garsiai neištariama, bet pasąmonėje glūdinti išvada – kad vienas šio tikslo įgyvendinimo būdas gali būti karas.

... ir tarp maskviškės liberaliosios inteligentijos jau girdėti balsų, kad „pirmą kartą, po Vengrijos, Čekoslovakijos, Afganistano, Čečėnijos – man negėda dėl to, ką mūsų kariuomenė padarė Gruzijoje...“

Kaip čia neprisiminti jauno poeto ir demokrato Lermontovo, poručiko puošniais ūseliais, dejavusio – ką aš darysiu su šita skarmaluota gauja... (jaunajam karininkui teko vadovauti 200 „karių“ būriui Kaukazo kare). Tas nesutrukdė rusiškosios demokratijos žvaigždei pasmerkti 1831 m. sukilimą Lenkijoj ir Lietuvoj (opiatj, narodnyje vitiji / za delo padšee Litvy / na slavu gorduju rossiji opiatj šumia vosstali vy... ir t.t.).

Dėl Rusijos mes kaltiname Rusijos valdžią. Gal reikėtų peržiūrėti šią nuostatą apie geraširdę tautą ir blogą jos valdžią? Jei yra blogų žmonių, ar negali būti tautų, nešiojančių giliai savyje ontologinį auglį, kurio metastazės kartkartėmiso žudo ne tik ją, bet ir aplinkinius. Nešioja, negydo, nes nedrįsta patys sau šito prisipažinti. Patys sau. Visų pirma.

*

Iberijos senovinės bažnyčios. Žili akmenys, paprastos iki tobulumo proporcijos, Bizantijos perlai. Viduje – tamsa, seno aukso švytėjimas. Tačiau tai ne ispaniškasis auksas, patamsėjęs nuo indėnų kraujo. Ši tamsa minkšta, lyg katakombose, netgi jauki. Saugós jausmas – nuo pasaulio negandų, žmogiškų aistrų ir audrų, tarsi Dievo Tėvo saujoje. Palyginti su katalikų šventovėmis, jose daugiau rūsio (priešprieša rūsys – varpinė). Šią rūsio ertmę praskaidrina senovinių iberų religinių giesmių tauriai rūstus melosas.

*

Tbilisio šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo katalikų bažnyčia (jų dvi – kita šv. Petro ir Povilo, kur Mišios laikomos rusų ir anglų kalbomis. Beje, apaštališkosios nunciatūros Gruzijoje sekretoriumi dirba lietuvis kunigas dr. Rolandas Makrickas, kuris ir aukoja Mišias anglų kalba – turbūt diplomatiniam korpusui). Čia gi Mišios gruziniškai. Keistas jausmas – nesupranti nei žodžio, išskyrus „Jėzus“ ir „Marija“, tačiau jautiesi kaip namuose, savas, nes Mišių eiga – įprasta nuo vaikystės, amžina ir nesikeičianti. Kaip vis dėlto gera būti kataliku, vienu iš beveik dviejų milijardų; kad ir kur būtum – Kuboj ar Filipinuose, Patagonijoj ar Kanadoj, ar čia, Tbilisyje, jautiesi tarp savų, savas...

*

Savas. Kas ta paslaptinga jungtis, jungianti tautas apskritai? Jungianti, pavyzdžiui, baltus su iberais? Ar vien likimas, istorinės nuoskaudos? Bendras priešas?

Senos, reliktinės tautos turi slaptus, pasąmoninius, giluminius ar požeminius ryšius per šaknis, šaknis iš Rojaus laikų. Kas gali būti priešingiau nei kalnai ir lygumų girios, sengirės? Nebent tai, kad abi oikumenos – pirmapradės, rojinės. Rojus kaip sodas, Dievo giria. Kartu Rojus yra aukštai pas Dievą, tarsi kalne. Gal šitai?

Vienaip ar kitaip, padavę vieni kitiems ranką, esame dabar kartu ir todėl stipresni.

Ačiū karui už tai?

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
14. d3
(2013-08-12 03:46:44)
(174.19.175.79) Parašė:

nutyliu del to, kad nezinau visu detaliu, bet bendras vaizdas man aiskus - Putinas issaugojo ir Rusija ir cecenus. o kaina ir dabar tebemokama, tiek rusu, tiek cecenu (>12. taigi). Lietuva irgi sumokejo uz "nepriklausomybe" naujam sojuze, netekusi milijono lietuviu ir sunaikinta ekonomika. taip, kad pasaulinis karas dar tik isibegeja, toli escio budet.



13. nutylite
(2013-08-11 23:42:56)
(184.82.177.39) Parašė:

O kodėl nutylite,kad buvo 2 čečėnų bataljonai:"Vostok" ir "Zapad"?Gal dėl to,kad "Zapad" prie Voro aukštumos buvo beveik sunaikintas ir po karo paskubomis išformuotas,kad net atminimo neliktų? :)



12. taigi
(2013-08-11 23:23:13)
(5.199.139.19) Parašė:

Tik gaila, kad Putinas užsileido čečėnų nacionalistams, kurie atkeršijo už tai "Vostok" vadovybei.



11. d3
(2013-08-11 21:10:38)
(174.19.175.79) Parašė:

kazin, ar Gruzijai atsipirks prarastos "teritorijos"? Cecenijos karas Rusijai irgi tikriausiai neatsipirks, bet cecenu batalionas "vostok" kariavo Rusijos puseje. nepriklausomos provincijos provincialams sunkus suvokt didziaja politika, todel vis mina y ta paty "nepriklausomybes" naujam sojuze suda.



10. prastam advokatui
(2013-08-11 16:11:44)
(74.63.212.104) Parašė:

Niekam tikęs tu advokatas,demagogijos pliurza,tiksliau.Net geografijoje beviltiškai plaukioji!Apie kokį dar kranelį čia tauški,jei Gruzija dujas ir naftą perka iš Azerbaidžano? :) Ir po karo ne Rusija,o Gruzija užsuko kranelį ant rusiško dujotakio.Tada Rusijai teko paskubomis ir nemokant to daryti,tiesti dujotakį Kaukazo aukštikalnėmis ekstremaliomis sąlytgomis į okupuotąjį Cchinvalį.Tas beprotiškai brangus dujotakis Rusijai niekada gyvenime neatsipirks.Jau vien tai buvo pamoka Rusijai dėl agresijos prieš mažą šalį.



9. 5-am
(2013-08-11 14:51:20)
(78.57.208.170) Parašė:

Lietuviai irgi nori būti laisvi - o lenkams ar leidžia?



8. Velnio advokatas
(2013-08-11 09:43:35)
(78.60.24.179) Parašė:

Realiai tai buvo ne Rusijos ir Gruzijos konfliktas, o Vašingtono ir Maskvos mūšio laukas, Gruzija tebuvo įrankis. Realiai rusai abchazam išdalino pasus, lygiai taip pat dabar daro Rumunija Mordovijoje. O jei tu turi Rusijos pasą, tai kieno pilietis tu esu, Rusijos, ar Gruzijos. Gruzija parenką tinkamą laiką, įvykdo intervenciją, juk šiai dienai faktas kaip blynas, kad intervenciją įvykdė Gruziją, tai kas pirmas užkūrė laužą, Rusija, ar Gruzija? Rusijos atsakas buvo žaibiškas, nors Medvedevą Bušas perspėjo, kad Gruzijoje yra mūsų karinės pajėgos, į ką tas atsakė, mes ginama savo valstybės piliečių interesus. Ir ką ir nieko, Saakašvilis vos nepaspringo savo kaklaraiščių, JAV suprato, kad rusiškos meškos geriau nekliudyti. Net neabejoju, kad jei situacija panašiai susiklostytu Lietuvos atvejų, tie patys sąjungininkai pasielgtu lygiai taip pat, kaip pasielgė Gruzijos atžvilgiu, užsikištu ir į krūmus. Jau nekalbu apie europini gynybos bloką, kai visa Europa maitinasi iš Rusijos perkamais energetiniais resursai, Rusijai pakaktu tiesiog užsukti kranelį ir gautųsi „duskit pavyduoliai“, o skęstančiųjų gelbėjamas liktu pačių skęstančiųjų reikalas, beje, istorijoje tai jau buvo, prisiminkime JAV paramą ir pagalbą Lietuvos pokario partizanams. Tiesiog pradėkime realiai mąstyti ir vertinti situaciją.



7. d3
(2013-08-11 06:58:19)
(174.19.175.79) Parašė:

nu, jei nuosirdziai, tai deretu labiau gilintis y tai, kas stovi uz tu yvykiu ir supratimas ateis. informacijos inete yra, studijuok "priesu" ir "draugu" saltinius, o ne tik tai, ka pranesa amerikos kontroliuojama purvasklaida. aisku, reiketu moket bent rusiskai ir angliskai.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras