Buvo daroma viskas, kad naujai užgimęs darinys jokiu būdu neliestų esminių valstybei svarbių temų

Kaip žinia, parlamentaras Povilas Gylys, š. m. sausio mėn. iš Mišrios frakcijos Seime perėjęs pas „tvarkiečius“, savo publikacijomis gan aktyviai reiškiasi viešojoje erdvėje, periodiškai pasisako aktualiomis temomis. „Tik Lietuvos „elitiniams“ politologams neaišku, kad partija Tvarka ir teisingumas (toliau –  PTT) yra mūsų šalies likimu manipuliuojančios grupuotės pagrindinis taikinys. „Drąsos kelias“ aplamdytas, Darbo partijos stubure pastebimi įskilimai. Socialdemokratų partija taip pat yra gerokai apkramtyta, bet iki rinkimų ši partinė struktūra išliks. Ji yra per didelis, kad ir minkštas, amorfinis kąsnis tikriesiems šalies valdytojams.

Dabar jėgos sutelktos ir smūgis nukreiptas į „Tvarką ir teisingumą“. Ši partija taikiniu tapo todėl, kad dar drįsta priminti apie kažkada įvykdytą valstybės perversmą, kurio metu iš Prezidento posto buvo nušalintas Rolandas Paksas, kad ji drįsta ginti Tautą, tikrą šeimą, kad ji yra eurorealistė, nes Europos Sąjungoje mato ne tik pliusus, bet ir minusus, ir t. t. Žodžiu, ši partija yra nepatogi. O nepatogias politines jėgas reikia naikinti. Ne konkuruoti su jomis, ne remti jas prie politinės sienos svariais argumentais, bet tiesiog traiškyti. Ir tam tinka visos „po ranka esančios“ priemonės. Tokios, kaip teisėsaugos, ypač STT, atakos, žiniasklaidoje užmaišytos purvo vonios, interpeliacijos ir t.t. Ir, aišku, taip pat klasikinis metodas – vidinių intrigų skatinimas“, - teigia P.Gylys poleminiame straipsnyje: „Ar „Tvarka ir teisingumas“ atlaikys destrukciją?“.

Prasidėjus rinkiminei kampanijai, teisėsaugos struktūrų sistemingai puolama partija, be abejo, nelieka nepastebėta visuomenės. O kadangi žmonės į panašaus pobūdžio „viešųjų ryšių akcijas“ reaguoja ir vertina jas labai įvairiai, tai netgi „etatinių“ politologų prognozės dažniausiai šauna pro šalį...

„Laisvas laikraštis“ pasiteiravo, kaip parlamentaras Audrius Nakas, neatmesdamas galimybės prisijungti prie „tvarkiečių“ frakcijos Seime, vertina partijos Tvarka ir teisingumas šansus būsimuose rinkimuose?

- Pasirodančios publikacijos apie teisėsaugos persekiojamą ir dirbtinai žlugdomą partiją nelieka nepastebėtos, sakyčiau, yra palankiai vertinamos pilietiškai aktyvesnių tautiečių, kas, be abejo, pasitarnauja ir partijos reitingams. Ar nemanote, jog Povilo Gylio kolega Seime – „tvarkiečių“ rinkimų štabo vadovas Valdas Vasiliauskas turėtų būti kur kas aktyvesnis, faktiškai jau prasidėjus rinkiminei kampanijai?

- Mano nuomone, vadovauti partijos rinkimų štabui politikas paskiriamas ne tylėjimui. Tokias atsakingas pareigas užimantis žmogus turėtų būti reaguojantis į viską arba koordinuojantis kolegų reagavimą bei žinių sklaidą. Yra įvairios aktualių problemų sritys, kuriomis domisi visuomenė, todėl rinkimų štabo vadovas ir jo padėjėjai turi sekti visą informacinį lauką. Rinkimų štabe turi būti žmonės, renkantys aktualią informaciją, o štabo vadovas turėtų ją paskirstyti ir nukreipti žiniasklaidos kanalais.

Rinkimų štabo vadovas - tai ne tik atsakingos, bet ir nepavydėtinos pareigos partinėje struktūroje, kadangi tenka darbuotis negailint laiko, pačiam aktyviai dalyvaujant rinkiminiame maratone. Ir tiktai taip „ariant“ galima tikėtis sėkmės rinkimuose.

O jeigu rinkimų štabo vadovo darbą kas nors įsivaizduoja kitaip, tai man su tuo sutikti sunku. Pats, asmeniškai, nė neįsivaizduoju, kad šiuo atveju galima kažkaip atmestinai darbuotis. Tai didelio pasiaukojimo reikalaujantis, labai įtemptas darbas, verčiantis darbuotis be atokvėpio. Artimiausią pusmetį būtina darbuotis iš peties ir tik po Seimo rinkimų bus galima atsipūsti...

- Įdomu, ar galėtumėte pravesti tam tikras paraleles, palyginti politinės partijos „Drąsos kelias“ 2012 m. rinkiminę kampaniją su partijos Tvarka ir teisingumas šiemetine kampanija, kadangi ir tada, ir dabar, kaip žinote, rinkimų štabui vadovauja tas pats asmuo - Valdas Vasiliauskas?

- Dabar jau niekam ne paslaptis, partijos „Drąsos kelias“ rinkiminė kampanija tikrai buvo labai nevykusi. Manau, jei tos rinkiminės kampanijos iš viso nebūtų buvę, rezultatai būtų kur kas geresni. Nežinau, iš piktos valios ar ne, tačiau 2012 m. DK rinkiminė kampanija buvo tarsi profesionaliai nudreifuota. Todėl ir ta natūraliai tuo metu kilusi banga, kaip sakoma, iš liaudies, praktiškai buvo nugesinta, o „Drąsos kelio“ sėkmė rinkimuose, švelniai tariant, sušlubavo. Vertinant ne tiek kokybės, bet iškovotų mandatų skaičiaus prasme, mano galva, DK atstovų Seime turėjo būti ženkliai daugiau. Mes visi puikiai žinome, antrame Seimo rinkimų ture nė vienas „Drąsos kelio“ vienmandatininkas nelaimėjo. Jau vien tai labai daug ką byloja!..

Kaip žinote, pasitikėjimo reitingai buvo mušami, visais įmanomais būdais buvo kompromituojama Garliavos „patvorio“ partija „Drąsos kelias“. O prasidėjus rinkiminei kampanijai, tarsi tyčia viskas netinkamai buvo daroma. Nors iš tikrųjų, kai visuomenėje buvo kilusi tokia didžiulė protesto banga, reikėjo labai nedaug. Juk praktiškai DK rinkimams net nereikėjo didelių lėšų, kaip kitoms sisteminėms partijoms, nes tada „vežė“ rezonansinė pedofilijos ir žudynių byla bei Garliavos įvykių sukelta banga.

Kartoju, man regis, DK rinkimų štabas lyg tyčia darė viską, kad būtų pakenkta naujai susiformavusiai politinei partijai sėkmingai sudalyvauti rinkimuose. Ir kai Vilniuje pasirodė rinkimų agitaciniai trikampiai plakatai Neringos Venckienės ir Valdo Vasiliausko, tai jau buvo visiškas fiasko. Nežinau, gal tokie plakatai kur nors provincijoje, tarkim, Balbieriškio kaime, ir būtų efektyviai suveikę, tačiau Vilniuje – jie tik atgrasė rinkėjus.

Man atrodo, tie, kurie vykdė DK reklaminę kampaniją, kurios praktiškai net ir nereikėjo daryti, o tik kalbėti apie esminius, teisinius dalykus, faktiškai pakenkė galutiniams rinkimų rezultatams. Piktavalis ko gero pagalvotų: gal ir buvo toks tikslas, kad netgi tie 7 DK atstovai nepatektų į Seimą ir iškart nesusidarytų „Drąsos kelio“ frakcija. To aš nežinau, sunku pasakyti. Bet, kartoju, esu tikras, 2012 metų rinkimai į Seimą „Drąsos keliui“ galėjo būti žymiai sėkmingesni.

Tačiau, spėju, net jei ir būtų „drąsiečiams“ labiau pasisekę rinkimuose, DK partijos likimas vis tiek būtų analogiškas, kaip ir Valinsko „Tautos prisikėlimo“ partijos. Galėčiau ilgai pasakoti, kaip buvo daromas viskas, kad naujai politinis užgimęs darinys jokiu būdu neliestų esminių valstybei svarbių temų, o tik apsiribotų viena pedofilijos ir žudymų tragedija. Tie, kurie to siekė, manau, jiems tai labai neblogai pavyko.

- Pačiam anuomet turbūt teko šį opų klausimą ne kartą aptarti ir su „Drąsos kelio“ lydere, teisėja Neringa Venckiene? Tad kaipgi ji vertino DK rinkimų štabo darbą?

- Tiesą sakant, aš nežinau, kaip Neringa Venckienė vertino DK rinkiminę kampaniją. Man tada teko su ja daug bendrauti, susirašinėti elektroniniu paštu, bet, man atrodo, N.Venckienė buvo patikėjusi kitais žmonėmis, kurie tuo metu ją apspito. Neginčijamas faktas - toks buvo jos pasirinkimas. Galutinis rinkimų rezultatas visiems gerai žinomas. Visuomenėje kilus išties įspūdingai protesto bangai, kaip jau ir sakiau, rinkimų rezultatai galėjo būti visiškai kitokie.

Bendražmogiška prasme aš labai gerai suprantu Neringą Venckienę. Kadangi ji buvo ne politikė, bet teisininkė, todėl pasirinko kelių rūšių žmones, tarp kurių buvo ir „petroniško“ (buvęs VSD darbuotojas, pulkininkas Linas Petronis – red. pastaba) tipo veikėjai. Bet kai suprato (jei suprato), kad galimai apsiriko, tada jau buvo per vėlu kažką keisti...

Kaip šiandien atsimenu, 2012 metų liepos mėnesį, kai dar niekam nebuvo žinomi būsimų rinkimų rezultatai, aš jau tada priėmiau sprendimą apskritai nedalyvauti Seimo rinkimuose. Bet kadangi buvau įrašytas į „Drąsos kelio“ rinkimų sąrašą, tai ir palikau jame. Aiškiai supratau, DK politinio darinio laukia visiška nesėkmė, ką netrukus visi ir pamatėme.

Beje, tai mes matome ir šiandien, kad nėra rimtos politinės DK partijos, praktiškai nieko ten nėra. Sistema, mano galva, labai gerai „susitvarkė“ su „Drąsos keliu“. Aš net nežinau, ar ponas V.Vasiliauskas buvo piktybinis, ar jis tiesiog stengėsi, bet padarė klaidingą DK rinkiminę kampaniją, man dabar sunku pasakyti. Norint kažką konkrečiai apkaltinti, reikia turėti įrodimus. Aš tegaliu pareikšti savo nuomonę – kodėl neįvyko politinė partija „Drąsos kelias“.

- Kaip ten bebūtų, tačiau „ekspertai.eu“ steigėjui Audriui Nakui, man regis, taip ir nepavyko prisidėti prie efektyvesnės „Drąsos kelio“ rinkiminės kampanijos?

- Nepasakyčiau, jog man absoliučiai nepavyko. Juk tada, berods, virš 100 tūkstančių rinkėjų balsavo už „Drąsos kelią“, matydami, kokios asmenybės yra DK rinkimų sąraše. Todėl ir mano išreitingavimas iš 39 vietos sąraše į pirmąjį dešimtuką, parodė, kad tam tikrą rinkėjų pasitikėjimą aš turiu.

Kaip ir kiekvienoje politinėje partijoje, visa esmė susiveda ne vien tik į programines nuostatas, kurios, deja, dažniausiai mažai ką bendro turi su realybe, bet pirmiausiai į asmenybes, kurios deklaruoja, kad yra pasiryžusios nuoširdžiai darbuotis ir vykdyti rinkėjams duotus pažadus.

Kuo daugiau ryškių asmenybių partijoje, tuo daugiau šansų laimėti rinkimus. Todėl prieš kiekvienus rinkimus kiekviena partija dairosi, ieško naujų veidų, nesvarbu, ar tai būtų aktoriai, ar policininkai, galinčių pritraukti rinkėjus.

Tad ir šiuo konkrečiu atveju, jeigu partijai Tvarka ir teisingumas, aptarus ir suderinus kertinius, principinius dalykus, pavyktų prisikviesti visuomenei žinomus žmones, žinomus ne todėl, kad jie groja balalaikomis, bet aktyviai veikiančių ir žinomų plačiai visuomenei, tai, aš manau, rinkėjai juos tikrai pamatytų ir įvertintų. Konkretūs žmonės, asmenybės partijos rinkimų sąraše veikia kur kas efektyviau nei milžiniškas plakatas kur nors greitkelyje.

Didžioji dalis rinkėjų susilaiko nuo bet kokių komentarų, jie visada tyli ir tiktai stebi rinkiminę kampaniją. Bet jeigu tautiečiai pamatytų kažkokį jiems imponuojantį partinį branduolį, susidedantį, tarkim, iš 10-15 aktyviai veikiančių, principingų žmonių, be abejo, tai sudarytų pozityvų įspūdį ir būtų rimtas ženklas šitai partijai ne tik kaip nors patekti į Seimą, bet ir kelti sau kur kas didesnius uždavinius. Tokia būtų mano nuomonė, kas iš tikrųjų lemia sėkmę rinkimuose.

- Tai jūs manote, kad prasidėjusi partijos Tvarka ir teisingumas rinkiminė kampanija yra per blanki, niekuo neišsiskirianti? Galimai, atsikartoja „Drąsos kelio“ scenarijus?

- Aš nežinau, ar „tvarkiečių“ rinkiminė kampanija yra blanki. Man susidarė toks įspūdis, kad jinai apskritai net neprasidėjo ir nieko ten nevyksta. Kai kas nors vyksta, tada galima vertinti. Bet kol kas ten nieko nėra.

Pavyzdžiui, konservatoriai, labai aktyviai reiškiasi, gausiai dalindami daugiau negu neįgyvendinamus populistinius pažadus. Rinkėjus bando prisivilioti E.Masiulio liberalai ir R.Karbauskio „valstiečiai“. Socdemų rinkiminė kampanija ne tokia aktyvi, kaip konservatorių, bet jie irgi kažką po truputį daro. Na, o partijos Tvarka ir teisingumas rinkiminės kampanijos aš tiesiog nematau. Gal dar neprasidėjo?

Kartoju, mano supratimu, rinkiminė kampanija – tai aktyvus, atsakingas darbas kiekvieną dieną, o rinkimų štabo vadovo darbas nuo ryto iki vakaro, o jeigu reikia, ir vėl iki ryto!.. Kol kas to, deja, nesimato. Net jeigu kažkas ir vyksta „tvarkiečių“ rinkimų štabe, man tai nėra žinoma. Ko gero, ne vien tiktai man, bet ir visuomenei. Kol kas tyla...

- Dėkoju už pokalbį. Belieka palinkėti parlamentarui Audriui Nakui kuo greičiau prisijungti prie partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos Seime ir ne vien tiktai patarimais „iš šalies“ pagyvinti „tvarkiečių“ rinkiminę kampaniją.