Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui – tarptautinė konferencija ir festivalis „Muzika, pakeitusi laiką“

Rugsėjo 12–14 dienomis dvylikos Europos šalių muzikologai, muzikos kritikai ir žurnalistai suvažiuoja į Vilnių, kur Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 43-ąją tarptautinę Baltijos muzikologų konferenciją „Muzika, pakeitusi laiką: Baltijos kraštų kūrybos proveržis po 1970 metų“, skirtą kultinio lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui.

Baltijos muzikologų konferencijų istorija siekia 1967 metus, kai Estijos, Latvijos ir Lietuvos muzikologai pradėjo bendradarbiauti, pratęsdami tarpukario Baltijos kraštų muzikų susitikimų tradicijas. Sovietiniais metais šios konferencijos tapo savotiška kultūrine opozicija oficialiajai ideologijai, stiprindamos mažųjų okupuotų kraštų kultūrinį dialogą. Atkurtos Nepriklausomybės metais Baltijos muzikologų konferencijos atsivėrė tarptautinei bendruomenei, išplėtė diskursą. Šiųmetė konferencija atsigręžia į savo istorijos pradžią, kai vyko giluminis lietuvių ir kitų šio regiono kraštų muzikos atsinaujinimas, kai sustiprėjo kultūrinės rezistencijos, tautinio tapatumo ir kūrybos laisvės idėjos. Tai tapatybės paieškų laikas. Viena vertus, tos kartos kompozitoriai ieškojo individualios muzikos kalbos, savitos raiškos. Kita vertus, sustiprėjo menininkų bendruomenes vienijančių idėjų ir vertybių poreikis. Oficialioji sovietinė doktrina skelbė „brandaus socializmo“ laikotarpį, o mene vis stiprėjantis individo – tautos šauklio balsas pamažu trupino sistemos pagrindus, žadindamas visuomenėje nuoširdumo, bendrystės, tautinių tradicijų, dvasingumo, religingumo ir laisvės ilgesį.

To laiko visuomenę lyg kultūrinis šokas sukrėtė Broniaus Kutavičiaus (g. 1932) kūriniai „Panteistinė oratorija“ (1970), „Dzūkiškos variacijos“ (1974), „Mažasis spektaklis“ (1975), „Paskutinės pagonių apeigos“, „Du paukščiai girių ūksmėj“ (abu 1978), „Anno cum tettigonia“ (1980), tapę išskirtiniais lietuvių muzikos įvykiais. Lyg antropologas B. Kutavičius rekonstravo archajinių kultūrų ritualus, vertybes, tapatybes ir emocijas. Paveiki, komunikatyvi B. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą, ji telkė ne tik muzikų bendruomenę, bet ir poetus, rašytojus, dailininkus, teatralus, intelektualus bei inspiravo naujas refleksijas – imta ieškoti įtaigesnių ir jautresnių retorikos formų, analizuoti muzikos kultūrinį kontekstą.

43-osios tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijos dalyvių diskusijos plėtosis dviem kryptimis: vieni ieškos bendrumų Baltijos ir kitų posovietinės erdvės kraštų muzikos raidoje, kiti gilinsis į B. Kutavičiaus ir kitų kompozitorių to laiko kūrybą. Tarp konferencijos svečių – profesoriai Vytautas Landsbergis ir Donatas Katkus, lietuvių muzikos propaguotojas Lenkijoje, lenkų muzikologas Krzysztofas Droba, latvių muzikologas, baltų kultūros tyrinėtojas Valdis Muktupāvelas, britų muzikos kritikas, muzikos įrašų ir knygų leidėjas Martinas Andersonas, čekų muzikologas Vítězslavas Mikešas, kuris iš susižavėjimo B. Kutavičiaus kūryba išmoko lietuvių kalbą ir parašė disertaciją apie B. Kutavičiaus ir Sigito Gedos bendradarbiavimo fenomeną.

Konferencijos programą papildys kompozitoriaus kūrinių retrospektyvūs koncertai, pradedant „Panteistine oratorija“ (1970) ir baigiant naujausio opuso „Magiški kvadratai“ (2012) premjera, kurią atliks Vykinto Baltako vadovaujamas jungtinis muzikų kolektyvas „Lietuvos ansamblių tinklas“.

Rugsėjo 13-ąją, Kutavičiaus gimimo dieną, Šv. Kotrynos bažnyčioje pirmąsyk visą jo oratoriją „Metai“ pagal Kristijoną Donelaitį atliks Donato Katkaus diriguojamas kamerinis choras „Jauna muzika“ ir Šv. Kristoforo kamerinis orkestras. Koncertą tiesiogiai transliuos TV kanalas LRT KULTŪRA ir radijo programa LRT KLASIKA.

Visa programa čia: http://www.mic.lt/lt/info/1176