2020 m. liepos 8 d.

 

Boguslavas Gruževskis: Ekonomika auga, o žmonės ir visuomenė nelaimi. Kas tada laimi?

32
Paskelbta: 2013-09-25 11:30 Autorius: Marius Matulevičius | ekspertai.eu
Iš ciklo „Mes iš vaikystės“. Arūno Baltėno nuotr.
Iš ciklo „Mes iš vaikystės“. Arūno Baltėno nuotr.

Lietuvoje ekonominė krizė baigėsi, o socialinė ir demografinė krizė tik įsibėgėja. Šį rudenį žiniasklaidoje ne kartą sklandė skaičiai, kad mokyklas lanko 30 proc. mažiau vaikų nei prieš dešimt metų. 2012 metais Lietuvoje gimė 30 459 vaikai – tuo metu net kriziniais 2009–2011 metais gimdavo 5–6 tūkst. vaikų daugiau. Girdime gražius skaičius, kad Lietuvos BVP auga sparčiausiai ES, įmonių eksportas siekia naujus rekordus. Tačiau kiekvieną mėnesį iš Lietuvos išvyksta 1 500 žmonių daugiau, nei sugrįžta. „Eurostat“ puslapyje yra pastaba, kad Lietuva ir Latvija kiekvienais metais patiria didžiausią gyventojų sumažėjimą visoje Europoje. Tuo metu didelius ekonominius sukrėtimus patiriančiose šalyse – Graikijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje – gyventojų ne mažėja, o daugėja. O kaimynėje Lenkijoje nebuvo nei ekonominių, nei demografinių duobių. Nejučiomis peršasi išvada, kad socialinį ir demografinį nykimą skatina ne tik objektyvios priežastys. Kokios jos? Apie tai Marius Matulevičius kalbasi su profesoriumi Boguslavu Gruževskiu, kuris vadovauja Darbo ir socialinių tyrimų institutui.

– Politikai ir bankų analitikai džiaugiasi ekonomikos atsigavimu. Vienu svarbiausių rodiklių laikomas BVP (bendrojo vidaus produkto) didėjimas. Taip pat garsiai skelbiama („Eurostat“ 2013 metų pirmojo pusmečio duomenimis), kad pagal sukuriamą BVP dalį vienam gyventojui pralenkėme Estiją ir Latviją. Ar šis ekonominio efektyvumo šuolis reiškia, kad žmonių gyvenimas gerėja?

Prof. Boguslavas Gruževskis

– BVP augimas – sintetinis rodiklis, charakterizuojantis ekonomikos būseną. 2009 metais mūsų šalies BVP smuko 14,7 proc., o bedarbių buvo 225 tūkst. (13,7 proc.). 2010 metais Lietuvoje BVP augo 1,4 proc., tačiau darbo neturėjo 291,1 tūkst. gyventojų (17,8 proc.). O 2011 metais stebėjome 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto šuolį, tačiau nedarbas mažėjo tik simboliškai – iki 15,3 proc. – ir buvo didesnis nei per patį sunkmetį 2009-aisiais. Net ir 2012 metais, kai ekonomika augo 3,5 proc., žmonių, neturinčių darbo, buvo dvigubai daugiau nei iki krizės. Kita vertus, mėnesinis darbo užmokestis (brutto) per pastaruosius 4 metus padidėjo tik 35 eurais (121 Lt). Tuo metu Latvijoje šis padidėjimas buvo 3 kartus didesnis, o Estijoje – 6 kartus. Matote, BVP apie socialinius tikslus mažai ką pasako. Jau penkeri metai Lietuvoje pagrindiniu ekonomikos tikslu įvardijamas verslo sąlygų gerinimas, o pagrindiniu ekonominės gerovės rodikliu laikomas BVP prieaugis. Manyčiau, kad toks mąstymas yra nusikaltimas. Aišku, kai kurie ekonomikos rodikliai džiugina, bet ar tie ekonomikos rezultatai pateisina bendrą visuomenės raidos smukimą, žmonių praradimą, skurdo paplitimą ir gyventojų nepasitenkinimą?

– Politiniam elitui tikriausiai atrodo, kad gerėjantys ekonomikos rodikliai lemia teigiamus socialinius pokyčius.

– Mūsų šalis tarsi turi visas nacionalinės valstybės demokratines institucijas – parlamentą, savivaldybes, nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas. Atrodytų, visos šios institucijos turėtų tarnauti visuomenei ir stebėti, kokia Lietuvos socialinė raida.

Tad galime kelti klausimą: kokia funkcionuojančios valstybės misija? Kaip ji reaguoja į didžiulius socialinius pokyčius? Praeitos vyriausybės ūkio ministras tiesiais šviesiai pasakė, kad darbo vietų kūrimas – tai ne jo atsakomybė. Požiūris, kad ekonominė politika turi užsiimti tik verslo sąlygų gerinimu, primena XIX amžiaus pabaigos nuostatas. Nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio verslo plėtra lėmė užimtumo didinimą. Šiandien galima didinti apyvartas ir pelnus mažinant darbo išteklius. Įmonės lygmeniu jūs galite išlikti efektyvus, kai mažiau žmonių gali generuoti didesnes pajamas. Tačiau jei šalia augs nedarbas, anksčiau ar vėliau socialinės deformacijos atsigręš prieš ekonominį progresą ir silpnins verslo pozicijas.

Beje, net dirbantieji buvo priversti susidurti su išgyvenimo problemomis. Ilgą laiką Lietuvoje minimalus darbo užmokestis (674 Lt į rankas) buvo mažesnis nei oficialiai nustatytas pragyvenimo minimumas. Tai vertė daryti išvadą, kad Lietuvoje didėja įteisintas išnaudojimas. Tad stebime paradoksalią situaciją – ekonomika progresuoja, o žmonės ir visuomenė nelaimi. Kas tada laimi? Kas turi teisę laimėti, jeigu nelaimi visuomenė?

Žinoma, galima visaip manipuliuoti skaičiais, jei norime didžiuotis savo laimėjimais. Galima naudoti plačiajuosčio interneto skvarbos rodiklį arba sergančiųjų AIDS tendencijas. Tačiau dažnai atskiri ekonomikos rodikliai yra beprasmiški, jei nekreipiama dėmesio į valstybei ir visai visuomenei gyvybiškai svarbias tendencijas. Mano manymu, valstybės esmė – tai jos piliečiai ir jų gerovė. Viskas, kas yra daroma valstybėje, turėtų tarnauti piliečių interesui. Piliečių interesą galima apibūdinti dviem kriterijais – kiekybiniu ir kokybiniu. Ką reiškia kiekybinis interesas? Svarbu, kad valstybėje piliečių tiesiog būtų, jų daugėtų, o ne mažėtų. Kitaip nebus kam toje valstybėje dirbti, kurti, o prireikus – ginti ją. Kokybinis gyvenimo rodiklis – svarbu, kad piliečiai neskurstų ir jų gyvenimo lygis nekristų. O visi kiti rodikliai – plačiajuosčio interneto, bendrojo vidaus produkto, parduodamų kompiuterių skaičius – tėra tik medžio lapai. Žiūrėdami į vieną lapą, negalime pasakyti, ar sveikas kamienas. Tad vertindami visuomenės gyvenimo esmę turime įvertinti piliečių gyvenimo kokybę ir kiekybę.

– Lietuvoje per 7 metus gyventojų sumažėjo apie 430 tūkst. – nemaža dalis emigravo, o gimstamumas buvo mažesnis nei mirtingumas. Kokios numatomos tendencijos artimiausiems 10–20 metų, jei ši problema netaps nacionalinės svarbos interesu ir nebus bandoma situacijos keisti?

Emigracijos tendencijos. 2013 m. iš Lietuvos išvyko 11 800 žmonių daugiau, nei sugrįžo.

Imkime vieną pagrindinių rodiklių – gyventojų skaičiaus pokytį. Po gyventojų surašymo 2011 m. mūsų buvo 3 mln. 52 tūkst. Šių metų pabaigoje gyventojų skaičius tesieks 2 mln. 97 tūkst. („Eurostat“). Kas skatina gyventojų skaičiaus mažėjimą? Žinoma, pirmiausia – emigracija. Per pastaruosius ketverius metus išvyko 171,4 tūkst. žmonių daugiau, nei sugrįžo. Per šių metų 8 mėnesius neigiamas skirtumas – 11,8 tūkst. Migracija mažėja, bet ne tokiu tempu, kaip mes norėtume. Kita vertus, gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia ir kita bloga tendencija – gyventojų prieaugis yra neigiamas. Kiekvienais metais Lietuvoje daugiau žmonių miršta, nei gimsta. Ši tendencija – mažo gimstamumo – jau vyrauja gana ilgai.

Tai „Eurostat“  prognozė. Mėlynas kontūras žymi, kaip keisis gyventojų struktūra. Matyti, kad vyresnių žmonių bus gerokai daugiau nei jaunų. Tokia situacija gali susiklostyti jau 2035 m., nes diagrama kurta prieš krizę.

Štai diagrama, kuri turėtų kabėti prie kiekvieno politiko darbo stalo – ministro pirmininko, prezidentės, Seimo pirmininko. Tai mūsų visuomenės amžiaus struktūra. Ji rodo, kiek žmonių mūsų šalyje gyvena, kiek gimsta, kas sudaro darbingos visuomenės branduolį, kiek jų galėtų ginti savo valstybę. Kiekvieno Lietuvoje dirbančio žmogaus pastangos, nuo virėjos iki politiko, atrodo, turėtų būti nukreiptos į tai, kad ši visuomenės grupė ne mažėtų, o didėtų. Deja, kol kas darbingos tautos gretos retėja. Iki 2010 metų naujai ateinančių žmonių į darbo rinką kasmet sulaukdavome apie 50 tūkst. Tačiau jau 2011 metais pradėjo gerokai mažėti žmonių, ateinančių kurti šalies ir savo gyvenimo. O per artimiausius 15–20 metų darbingų žmonių dar sumažės. Dugnas bus pasiektas, kai dirbti pradės vaikai, kuriems dabar 6–8 metai. Šios kartos gimusiųjų skaičius tesiekia 30 000. (Beje, dalis jų išvyksta iš Lietuvos su emigruojančiomis šeimomis.) Tada ir pajusime tikrąją duobę. Jauniausių kartų gretos yra beveik dvigubai mažesnės nei gimusiųjų 1950–1990 metų laikotarpiu. Net jeigu mums pavyks apmažinti emigraciją didinant savo šalies ekonominius pajėgumus, gyventojų vis tiek mažės. Deja, gimstamumas nedidės, nes nebus kam gimdyti.

– Vadinasi, galime teigti, kad susiformuos neigiama demografinė spiralė, kuri gali sukelti dar didesnių socialinių bėdų?

– Žinoma, galima tikėtis, kad šeimos, esančios demografinės brandos taške, galėtų turėti po antrą ar trečią vaiką. Tačiau savaiminio šios tendencijos pagerėjimo neturėtume laukti. Šeimų gerovė šiuo atveju turėtų gerokai pasistiebti, žmonės turėtų užsidirbti ne tik pragyvenimui, bet ir savo laisvalaikiui. Kol kas stebime atvirkštinius procesus. Dėl migracijos artimiausiais metais neteksime po 20 tūkst. gyventojų kasmet. Tarkime, labai stengiantis šį skaičių pavyktų sumažinti iki 10 tūkst. Tačiau mirtingumo ir gimstamumo neigiamas skirtumas dabar siekia 6 000–10 000. Šis skaičius nuolatos didės, nes vyresnio amžiaus žmonių kiekvienais metais bus vis daugiau, palyginti su jauniausiomis kartomis. Galbūt gyvensime ilgiau, labai norėtųsi tuo tikėti, bet pagyvenusių žmonių skaičius bus vis didesnis, tad ir mirštančiųjų bus daugiau. Dabartinė 23–25 metų jaunimo karta dar galėtų laikinai padidinti gimstamumo rodiklius, tačiau po kelerių metų ims vyrauti jaunos, ne tokios gausios kartos, todėl gimusių žmonių skaičius neišvengiamai mažės. Vėlgi išlieka natūralus pavojus, kad dalis jaunimo, 20–30 metų, išvyks iš Lietuvos. Ši gyventojų grupė yra mobiliausia. Išvada – mūsų ateities visuomenės pamatas yra labai pažeidžiamas. Tad kol kas, šachmatininkų terminais kalbant, yra pato padėtis. Viena vertus, turime didžiausiomis pastangomis apriboti emigraciją, kita vertus, negalime sustabdyti natūralaus žmonių praradimo, nes gimstamumo ir mirtingumo santykis yra neigiamas.

Taigi, jeigu labai visi stengsimės, geriausiu atveju prarasime po 12 000–15 000 žmonių kasmet. Turiu omenyje lankstesnes socialines garantijas jaunimui, jauniems tėvams, darbo vietų kūrimą, didesnį saugumą, sveiką kultūrinį gyvenimą bet kuriame provincijos miestelyje. Labai svarbu, kad darbdaviai sugebėtų jauniems žmonės mokėti ne vergišką darbo užmokestį (apie 60–70 proc. žmonių išvyksta iš Lietuvos turėdami darbą). Tik tokiu atveju skatintume žmones pasilikti tėvynėje, kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Tačiau, esant dabartinėms gyvenimo ir ekonominėms sąlygoms, Lietuvoje gyvenančiųjų kas metus sumažės po 20 000. Tad po dešimties metų mūsų šalies gyventojų skaičius tesieks 2,7 mln., o po 20 metų bus mažiau nei 2,5 mln.

Dėl mažo gimstamumo Lietuvos senėjimo procesas – vienas sparčiausių Europoje.

– Tad kaip atrodys visuomenė 2035 metais?

Labai norėtųsi kalbėti apie optimistinius scenarijus. Dievo keliai nežinomi – gal įvyks koks nors teigiamas lūžis. Tačiau šiandien galime vertinti esamus skaičius ir jais remdamiesi bandome įsivaizduoti 2035 metų Lietuvą. Kokia bus gyventojų sudėtis? Galime prognozuoti, kad visuomenės struktūra bus labai nestabili. Daugiau nei 50–60 proc. gyventojų bus vyresni nei 50 metų. Apie 15 proc. bus vaikai iki 15 metų. Tik 35 proc. žmonių bus darbingasis Lietuvos potencialas. Matome kelias ateities visuomenės problemas. Pirma, sudėtinga bus palaikyti vyresnio amžiaus žmonių socialines garantijas, nes mažės žmonių, mokančių draudimo mokesčius. Antra, mažesnis žmonių skaičius tiesiogiai lemia mažesnį darbo vietų skaičių, mažesnę vartojimo rinką ir mažesnius mokesčius į biudžetą. Mažės ir socialinio draudimo įmokos. Akivaizdu, kad sudėtingiau bus išlaikyti ir socialinę infrastruktūrą – mažės mokyklų, vaikų darželių tinklas. Paradoksalu, kad dabar nemažai ES pinigų skiriama Lietuvos teritorijų infrastruktūrai gerinti, tačiau tos teritorijos tuštėja.

– Kas galėtų pakeisti šias tendencijas?

– Manyčiau, svarbiausia yra ekonominės politikos suvokimas ir drausmė. Ekonominės pastangos turėtų garantuoti ne tik pelną ar gamybos didinimą, bet ir užimtumą bei socialinį žmogaus orumą. Bet kokios lengvatos verslui, kurios negeneruoja naujų darbo vietų, turėtų būti stabdomos. Gamyba ar kitos verslo šakos, kurios nekuria darbo vietų ir remiasi tik pačia pigiausia darbo jėga, tik alina visuomenę. Žmonės lieka nepatenkinti, negali išnaudoti savo kompetencijų, eikvoja savo laiką, jėgas, o jų socialinė ir emocinė būsena tik blogėja. Ar tokie verslai atitinka mūsų nacionalinius interesus? Vietos ar užsienio investuotojai, kuriantys tvarius, efektyvius verslus, kurie teikia socialinę grąžą darbuotojams ir visai visuomenei, turėtų būti skatinami. Jiems turėtų būti skirtas prioritetas skirstant ES paramas. Valstybė turėtų rūpintis tais, kurie rūpinasi valstybe. Iš demografinių tendencijų matome, kad socialiniai ir nacionaliniai tikslai yra susiję. Tad darbdaviai, kurie stengiasi darbuotojams mokėti socialinį orumą garantuojantį atlygį, gali būti palaikomi. Kitas svarbus dalykas – investicijų pritraukimas. Tokios įmonės kaip „Investuok Lietuvoje“ turėtų gerokai energingiau platinti po visą pasaulį informaciją apie tas Lietuvos vietas, kur galima investuoti. Kol kas tokio aktyvumo nematyti. Lietuvos provincijose verkiant reikia investicijų, ten dar yra darbingų žmonių, palyginti nebloga infrastruktūra – keliai, telekomunikacijos tinklai. Tačiau po penkerių metų ten gali nebelikti darbingų žmonių – jie emigruos arba pasitrauks į miestus. Žinoma, sudėtinga priversti kapitalą judėti ten, kur mums reikia. Visas vadybos menas ir yra tas, kad investicijos keliautų ten, kur jų gyvybiškai reikia.

Kas trečias Lietuvos gyventojas skursta. Net dalis dirbančių žmonių yra žemiau skurdo ribos.

Latvijoje taip pat didelė emigracija. Portugalijoje mažėja darbo vietų. Mes nesame išskirtiniai. Tačiau jei kalbame apie mūsų valstybės likimą, mūsų vaikų ateitį, mūsų šalies biudžetų panaudojimą, mūsų tėvų senatvę, tai turime pirmiausia koncentruoti dėmesį į nacionalinį interesą. Mes šiame pokalbyje nebandome tik padejuoti. Tiesiog norisi parodyti milžinišką problemos mastą ir paskatinti mąstyti apie galimus neatidėliotinus sprendimus. Beje, čia aptariami statistiniai duomenys buvo pateikti Europos socialinių reikalų komitete, ten dalyvavusieji problemą suprato. Manyčiau, buvo galima kreiptis dėl gerokai didesnės paramos iš ES naujajame biudžete. Tačiau iš Lietuvos pusės niekas nesureagavo. Statistiniai duomenys tam ir yra reikalingi, kad galėtum pabandyti keisti žaidimo taisykles.

– Grįžkime prie emigracijos problemos. Kai kurie politikai sako, kad emigracija nėra blogis. Globaliame pasaulyje žmonės laisvi rinktis, kur jiems dirbti ir gyventi.

– Taip, sutinku, jei į tai žiūrėtume iš globalios ekonomikos interesų pusės. Tačiau mes šiuo atveju kalbame apie Lietuvos nacionalinį interesą. Neneigiame laisvo žmonių judėjimo principo. Nesmerkiame žmonių, kurie emigruoja. Tačiau labai norėtume, kad jie neišvažiuotų. Kalbame apie Lietuvos ateities perspektyvas. Šiuo požiūriu politikų požiūris į emigraciją kaip į teigiamą dalyką yra neatsakingas. Toks požiūris yra nesąžiningas. Su išvykstančiais žmonėmis prarandame ne tik darbo jėgą. Prarandame kultūrą, tradicijas, žinias, verslumo dvasią. O svarbiausia – mes prarandame visuomenės vientisumą. Esame maža tauta, tad atsakomybė dėl pasitraukiančių iš Lietuvos gyventojų turėtų būti didesnė. Tad jei kalbame apie Lietuvos ateities formavimą, turime iš paskutiniųjų stengtis, kad žmonės jaustų pasitenkinimą čia gyvendami. Mūsų valstybės perspektyvos dėl emigracijos ir demografinių problemų yra gana niūrios. Nereikėtų painioti individo laisvės ir valstybės ateities problemų. Deja, kartais atrodo, kad mažai kam rūpi valstybės ateitis.

– Bet jūs tuo rūpinatės.

– Aš negaliu žiūrėti į šiuos dalykus tik kaip mokslininkas. Esu dėkingas šiam kraštui, kuriame užaugau, čia mano tėvynė, čia mano vaikų ateitis. Labai norėtųsi, kad Lietuvoje kiekvienam būtų saugu ir ramu gyventi.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu

 
Komentarai

 
32. www.iranpistachio.biz
(2014-01-16 23:40:40)
(23.238.229.238) Parašė:

Boguslavas Gruževskis: Ekonomika auga, o žmonės ir visuomenė nelaimi. Kas tada laimi? | Ekspertai.eu www.iranpistachio.biz http://www.iranpistachio.biz/



31. Uspaskio projektas savo mėsos verslui:
(2013-09-27 22:27:48)
(84.15.186.13) Parašė:

dar pasižiūrim kaip Uspaskichas savo mėsos verslui keičia įstatymus mažindamas PVM savo gaminiams ir visiškai panaikina PVM mokestį jo importuojamai mėsai iš Lenkijos: 1 straipsnis. 19 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir papildymas 1. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir pildyti 5 dalimi ir jį išdėstyti taip: 4. Iki 2013 2014 m. gruodžio 31 d. lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. „5. Nuo 2014 m. sausio 1d. lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas: 1) šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti; 2) šviežiai atšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti; 3) naminių gyvūnų ir paukščių mėsos gaminiams ir pusgaminiams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti; 4) daržovėms ir vaisiams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti.“ 2.Pakeisti 19 straipsnio buvusias 5, 6 dalis atitinkamai laikyti 6, 7 ir jį išdėstyti taip: 5. 6. 0 procentų PVM tarifas taikomas šio Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais. Straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, buvusi 5 dalis laikoma 6 dalimi nuo 2013-01-01: 5. 6. Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. 6. 7. 0 procentų PVM tarifas taikomas šio Įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės atvejais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai 1. Vytautas Gapšys 2. Viktoras Uspaskich 3. Zita Žvikienė 4. Jonas Kondrotas 5. Darius Ulickas 6. Viktoras Fiodorovas 7. Sergej Ursul 8. Sergej Dmitrijev 9. Gediminas Jakavonis 10. Raimundas Markauskas 11. Petras Narkevičius 12. Petras Čimbaras 13. Ričardas Sargūnas 14. Raimundas Paliukas 15. Saulius Bucevičius 16. Virginija Baltraitienė 17. Valentinas Bukauskas 18. Vilija Filipovičienė 19. Larisa Dmitrijeva 20. Artūras Paulauskas 21. Kęstutis Daukšys 22. Rita Tamašunienė 23. Leonard Talmont 24. Vanda Kravčionok 25. Juzef Kvetkovskij 26. Zbignev Jedinskij 27. Michal Mackevič 28. Jaroslav Narkevič 29. Irina Rozova 30. Valdas Skarbalius 31. Loreta Graužinienė 32. Mečislovas Zasčiurinskas 33. Dangutė Mikutienė



30. už dvigubą plietybę nelietuviams pasirašo:
(2013-09-27 22:26:45)
(84.15.186.13) Parašė:

Artūras Paulauskas Audronė Pitrėnienė Petras Narkevičius Petras Čimbaras Darius Ulickas Raimundas Markauskas Raimundas Paliukas Jonas Kondrotas Gediminas Jakavonis Vilija Filipovičienė Sergej Ursul Zita Žvikienė Sergej Dmitrijev Virginija Baltraitienė Loreta Graužinienė Valdas Skarbalius Vytautas Gapšys Viktoras Fiodorovas Valentinas Bukauskas Larisa Dmitrijeva Jolita Vaickienė Viktor Uspaskich Dangutė Mikutienė Ričardas Sargūnas Petras Gražulis Kęstas Komskis Vitalija Vonžutaitė Saulius Bucevičius Rita Tamašunienė Leonard Talmont Vanda Kravčionok Algimantas Dumbrava Kęstutis Bartkevičius Šarūnas Birutis Gediminas Kirkilas Kristina Miškinienė



29. dar vienas Uspaskich įstatymas
(2013-09-27 22:25:00)
(84.15.186.13) Parašė:

O štai jums dar vienas KONSTITUCIJĄ GRIAUNANTIS Uspaskio projektas dėl dvigubos pilietybės NE LIETUVIŲ KILMĖS PILIEČIAMS, kieno naudai? . ~ZAr ir vėl bus pasinaudojama tautininkais? LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL REFERENDUMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 12 STRAIPSNIO ANTROSIOS DALIES PASKELBIMO 2013 m. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, pripažindamas dvigubos pilietybės reikšmę ir svarbą lietuvių kilmės piliečiams; akcentuodamas konstitucinį pilietybės reguliavimo principą; pritardamas, kad pilietybės klausimų sureguliavimas galimas per atitinkamą Lietuvos Konstitucijos pakeitimą; siekdamas įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę pareikšti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės; vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsniu, 67 straipsnio 3 punktu bei Referendumo įstatymo 4, 9 ir 15 straipsniais n u t a r i a : 1 straipsnis. Paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies pakeitimo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. 2 straipsnis Nustatyti, kad referendumas vykdomas kartu su 2014 metų Respublikos Prezidento rinkimais. 3 straipsnis. Pateikti referendumui šio svarbaus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstą: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: “Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. 4 straipsnis Nutarimas įsigalioja nuo 2014 m. kovo 1 d. SEIMO PIRMININKAS VYDAS GEDVILAS



28. kai įstatymai keičiami savo naudai
(2013-09-27 22:21:12)
(84.15.186.13) Parašė:

kuomet neparduot žemės europiečiams įstatymo projektą pristato Uspaskichas su Paulausku, tai man kvepia jau ne itin gerai. Ar nemanot, kad jo agentai jau slapta supirkinėja žemes iš nuskurdintų piliečių? ir pusvelčiui? Ypač išgąsdinus, kad mokestis kils. Kad tai Uspaskicho interesas šiandien patvirtino ir Lietuvos radijas. Bet galima pasižiūrėti ir seimo narių pateiktus svarstyti projektus, jei ką. TVIRTINU: REFERENDUMĄ DĖL ŽEMĖS NEPARDAVIMO ORGANIZUOJA USPASKICH , o “tautininkai” jam talkimna. Netikit? pasižiūrim į seimo dokumentus. Štai Uspaskich pasiūlytas projektas, kurį pasirašė jo komanda: Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS NUTARIMAS DĖL REFERENDUMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO 2013 m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsniu, 67 straipsnio 3 punktu bei Referendumo įstatymo 4, 9 ir 15 straipsniais, n u t a r i a : 1 straipsnis. 1. Paskelbti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio. 2. Nustatyti, kad referendumas vykdomas 2013 m. spalio 20 dieną. Balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 6 iki 21 valandos. 3. Pateikti referendumui šį svarbaus Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimo sprendimo tekstą: „Pritariu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis būtų išdėstytas taip: 47 straipsnis Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. Žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali tik nuomotis. Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti”. 2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS VYDAS GEDVILAS Teikia: Seimo nariai 1. Algirdas Patackas 2. Rytas Kupčinskas 3. Aurelija Stancikienė 4. Jonas Varkala 5. Vytautas Antanas Matulevičius 6. Valdas Vasiliauskas 7. Gediminas Jakavonis 8. Rima Baškienė 9. Petras Gražulis 10. Algirdas Dumbrava 11. Kęstutis Daukšys 12. Povilas Gylys 13. Vytautas Saulis 14. Valerijus Simulik 15. Kęstutis Bartkevičius 16. Saulius Bucevičius 17. Sergejus Jovaiša 18. Raimundas Markauskas 19. Valdas Skarbalius 20. Ričardas Sargūnas 21. Valentinas Bukauskas 22. Vilija Filipovičienė 23. Sergej Ursul 24. Petras Narkevičius 25. Raimundas Paliukas 26. Virginija Baltraitienė 27. Mečislovas Zasčiurinskas 28. Jonas Kondrotas 29. Loreta Graužinienė 30. Petras Čimbaras 31. Darius Ulickas 32. Ona Valiukevičiūtė 33. Naglis Puteikis 34. Remigijus Ačas 35. Jolita Vaickienė 36. Vytautas Kamblevičius 37. Audronė Pitrėnienė 38. Zita Žvikienė 39. Viktor Uspaskich 40. Dangutė Mikutienė 41. Larisa Dmitrijeva 42. Povilas Urbšys 43. Vytautas Gapšys 44. Eduardas Šablinskas 45. Artūras Skardžius 46. Jaroslav Narkevič 47. Juzef Kvetkovskij 48. Vanda Kravčionok 49. Zbignev Jedinskij 50. Irina Rozova 51. Michail Mackevič 52. Leonard Talmont



27. L.O.>
(2013-09-27 17:18:38)
(81.7.94.40) Parašė:

kad ir ką berinktume rezultatai bus tie patys, nes jie klastojami. Lenkija neturėjo ekonominių bėdų ir duobių todėl, kad tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Pasižiūrėkime į Vokietiją, kanclerė Merkel gyvena daugiabutyje, "negastroliuoja"į kitus žemynus, skaičiuoja kiekvieną pinigėlį. Taaaip... kiek atsieina Turniškės, seimo rezervatas, Daukanto aikštė ir t.t.



26. visada
(2013-09-26 11:04:56)
(84.209.136.124) Parašė:

tikejau siuo mokslininku. Todel labai liudna, kad ir jis iziuri tik neigiamas Lietuvai perspektyvas.



25. Taigi prieš išrenkant,
(2013-09-26 09:25:16)
(78.57.152.174) Parašė:

vienokius ar kitokius komunistus ,visur ir placiai buvo rašoma, kad apsišluotome savo kiema nuo komunistiniu šiukšliu. Na, ar kas suprato, suprato, kad reikia apsišluoti savo kiema , nueiti,pabalsuoti vel išrinkti komunistus, isileisti i švaru savo kiema ir dziaugtis kol jie pasidalys šiltas ir pinigingas vietas , o po to vel verkti, kad tie patys komunistai apgavo.Tai štai kaip jus supratote ta apsišlavima.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras