Baltijos jūros regiono žalieji pristatė savo reikalavimus dėl Baltijos jūros išsaugojimo

Savaitgalį žalieji iš Lietuvos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos ir Švedijos dalyvavimo bendruose renginiuose, kurių geografija apėmė net trylika Baltijos jūros pakrančių. Baltijos jūros regiono valstybių žalieji, dalyvaudami plaukimo renginiuose kvietė visuomenę susipažinti su Baltijos jūros problemomis, tokiomis kaip žuvies išteklių pereikvojimas, tarša mineralinėmis trąšomis, plastiko atliekomis. 

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, Europos žalieji savo akcija siekė atkreipti dėmesį į tai, kad Baltijos jūros problemos yra tarptautinio masto, todėl jos turi būti sprendžiamos glaudžiau bendradarbiaujant visoms Baltijos jūros regiono valstybėms.

„Šiandien Baltijos jūrai didelę žalą daro besaikis trąšų žemės ūkyje naudojimas. Deja, dėl aktyvaus stambiųjų ūkininkų lobizmo Seime niekaip nepavyksta ratifikuoti Helsinkio konvencijos, kuri uždraustų naudoti besaikius kiekius trąšų, kurios su upių vandenimis atiteka į Baltijos jūrą. Taip pat jūrą pasiekia ir pramoninės bei buitinės nuotekos. Dabar dėl vis didėjančios taršos Baltijos jūroje negalime valgyti žuvies tiek, kiek norėtume. Dėl netausios žvejybos sparčiai nykstantys žuvies ištekliai kelia grėsmę žvejyba besiverčiančių klaipėdiečių pragyvenimo šaltiniui. Tiksinčia bomba jūroje yra ir nuo Pirmojo pasaulinio karo Baltijos jūroje likusios cheminio ginklo atsargos. Šių problemų vieni neišspręsime. Štai, kodėl turime koordinuoti savo veiksmus kartu su kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis“, – sakė L. Balsys.

Akcijų Palangoje metu pajūrio gyventojai ir poilsiautojai buvo supažindinami ne tik su pagrindinėmis problemomis, su kuriomis susiduria Baltijos jūra, bet ir jų sprendimo būdais, kuriuos Europos Parlamente kartu siekia įgyvendinti Europos žalieji.

Europos žaliųjų partijos pirmininkas Reinhardas Bütikoferis atkreipė dėmesį, jog Baltijos jūros apsaugai reikalingi aktyvesni sprendimai, naujos Europos Sąjungos (ES) direktyvos dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos, žuvininkystės, energetikos politikos.

Žalieji Europos Parlamente jau yra inicijavę tvaresnę ES bendrosios žuvininkystės politikos reformą, kurios pirmas žingsnis yra atkurti menkių ir lašišų Baltijos jūroje populiaciją, siekiama užtikrinti, kad žuvininkystės politika ir toliau būtų vykdoma tinkamai. Taip pat Europos žalieji atkreipia dėmesį į būtinybę kuo greičiau sumažinti kenksmingų medžiagų iš žemės ūkio, pramonės srautus į jūrą išsaugant nuo taršos kenčiančią biologinę įvairovę, pagerinti atliekų tvarkymo sistemą, kad kuo mažiau plastiko patektų į vandenis, išplėsti saugomų jūrinių teritorijų ribas.

Prie Europos žaliųjų partijų narių organizuojamų Baltijos jūros apsaugai skirtų plaukimo renginių prisijungė ir kandidatė į Europos Komisijos prezidentus Ska Keller.