Au­gan­čią ge­ro­vę Lie­tu­vo­je ga­li už­tik­rin­ti tik­tai spar­tus eks­por­to au­gi­mas

Kalba pasakyta gegužės 19 d. Seimo plenarinio posėdžio metu

Lie­tu­va pra­gy­ve­ni­mo ly­giu vis la­biau at­si­lie­ka nuo Va­ka­rų ša­lių. At­ly­gi­ni­mų ir pen­si­jų dy­džiu mū­sų ša­lį len­kia ne tik­tai Va­ka­rų vals­ty­bės, bet ir ar­ti­miau­si mū­sų kai­my­nai, o mū­sų ša­liai tai reiš­kia to­les­nę jau­nų, dar­bin­gų žmo­nių emig­ra­ci­ją ir vis la­biau sens­tan­čią ir skurs­tan­čią vi­suo­me­nę. Dėl ma­žo gims­ta­mu­mo, grei­tai sens­tan­čios vi­suo­me­nės ir ma­si­nės emig­ra­ci­jos per at­ei­nan­čius 15 me­tų Lie­tu­va ri­zi­kuo­ja ne­tek­ti kas tre­čio dar­bin­go am­žiaus žmo­gaus. Tai­gi ši pa­dė­tis pa­ti sa­vai­me nesu­si­tvar­kys, ji tę­sis tol, kol po­li­ti­kai nu­stos mie­go­ti ir im­sis la­bai aiš­kių ir tvir­tų žings­nių tą pa­dė­tį keis­ti.

Aš ti­kiuo­si, kad jūs vi­si ma­tė­te tre­čia­die­nį pa­skelb­tą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ata­skai­tą. Ši ata­skai­ta pui­kiai at­spin­di tai, apie ką kal­bė­jo A. Ku­bi­lius. Ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jos Lie­tu­vai per at­ei­nan­čius 12–18 mė­ne­sių yra la­bai aiš­kios. Ko­mi­si­ja pa­žy­mi, kad po di­de­lio 2009 me­tų nuos­mu­kio Lie­tu­vos eko­no­mi­ka įspū­din­gai at­si­ga­vo.

Bū­tent dėl to at­si­ga­vi­mo Lie­tu­va pa­ty­rė tik­rai aukš­tą kon­ver­gen­ci­ją ir tik dėl to mes ga­lė­jo­me pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. Ta­čiau pas­ta­ruo­ju me­tu, ra­šo to­liau Ko­mi­si­ja, po­ten­cia­lus eko­no­mi­kos au­gi­mas su­ma­žė­jo dėl ne­pa­lan­kių de­mo­gra­finių po­ky­čių ir van­gių in­ves­ti­ci­jų, tarp jų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų įsi­sa­vi­ni­mo. Žvel­giant į at­ei­tį, vėl Ko­mi­si­ja kal­ba, aiš­kiai ma­ty­ti, kad ša­ly­je yra ne­iš­nau­do­tų ga­li­my­bių, pir­miau­sia su­si­ju­sių su dar­bo jė­ga, moks­li­niais ty­ri­mais, ino­va­ci­jo­mis. Ir ap­skri­tai Lie­tu­va pa­da­rė la­bai ne­di­de­lę pa­žan­gą įgy­ven­din­da­ma pra­ėju­sių me­tų Ko­mi­si­jos rei­ka­la­vi­mus. Yra ir ne­ma­žai ki­tų pa­sta­bų, ta­čiau aš ne­no­riu to­liau gi­lin­tis į tas pa­sta­bas. Re­ko­men­da­ci­jos yra la­bai aiš­kios.

Pir­miau­sia mes tu­ri­me ge­rin­ti nau­jų tech­no­lo­gi­jų įdie­gi­mą ir įsi­sa­vi­ni­mą vi­suo­se eko­no­mi­kos sek­to­riuo­se, ge­rin­ti ino­va­ci­jų po­li­ti­kos ko­or­di­na­vi­mą, ska­tin­ti pri­va­čias in­ves­ti­ci­jas ir plė­to­ti al­ter­na­ty­vius šal­ti­nius. Vi­sa tai, jūs ma­tė­te A. Ku­bi­liaus pre­zen­ta­ci­jo­je.

Pa­grin­di­nis klau­si­mas mums vi­siems – ar mes, kaip vals­ty­bė, tu­ri­me aiš­kią po­li­ti­nę va­lią im­tis prie­mo­nių, prie­mo­nių, ku­rios iš­ves­tų mū­sų ša­lį iš to už­bur­to ra­to, kai kas­met mes ne­ten­ka­me po vie­ną ra­jo­ną? Ar tai bū­tų Ma­ri­jam­po­lės dy­džio, ar Jo­na­vos.

Grįž­da­mas prie te­mos, ku­rią no­ri­me pri­sta­ty­ti, no­riu pa­sa­ky­ti, kad au­gan­čią ge­ro­vę Lie­tu­vo­je ga­li už­tik­rin­ti tik­tai spar­tus eks­por­to au­gi­mas. Bū­tent tai de­monst­ra­vo, ką ir mi­nė­jo A. Ku­bi­lius, Ai­ri­ja. Mū­sų tiks­las, įgy­ven­di­nus mū­sų nau­ją­jį pla­ną, bū­tų pa­nau­do­ti ak­ty­vias eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nes, tą pa­tį Stra­te­gi­nį in­ves­ti­ci­jų fon­dą, pa­dė­ti Lie­tu­vo­je vei­kian­čioms įmo­nėms di­din­ti dar­bo na­šu­mą, kur­ti ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas. Šio­je sri­ty­je mes tik­rai esa­me su­kau­pę ga­na so­li­džios pa­tir­ties.

2008–2012 me­tais į Lie­tu­vą esa­me at­ve­dę di­džiu­lį bū­rį aukš­tą, vi­du­ti­nę ir pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­čių in­ves­tuo­to­jų. Jei­gu jūs pa­si­žiū­rė­si­te čia, ap­link Sei­mą pro lan­gus, pa­ma­ty­si­te ne­ma­žai pa­slau­gų cen­trų, ku­rie at­ėjo bū­tent to­dėl, kad mū­sų Vy­riau­sy­bė ak­ty­viai ėmė­si ini­cia­ty­vos Vil­nių ir di­džiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus kur­ti kaip Šiau­rės Bal­ti­jos ša­lių pa­slau­gų cen­trą.

Taip pat ver­ta pri­si­min­ti, kad 2009 me­tais pra­dė­tas įgy­ven­din­ti Eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo įgy­ven­di­ni­mo pla­nas, ku­rio ap­im­tis bu­vo 5 mlrd., pa­dė­jo Lie­tu­vai iš eko­no­mi­nio sun­kme­čio iš­lip­ti pir­mie­siems, pa­ly­gin­ti su mū­sų kai­my­nais. Įgy­ven­di­nus mū­sų kar­tu su fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos eks­per­tais pa­reng­tą pla­ną Lie­tu­vai, Lie­tu­va iki 2021 me­tų ga­lė­tų pa­siek­ti 1 tūkst. 250 eu­rų bru­to dar­bo už­mo­kes­tį, į ran­kas tai bū­tų apie 950 eu­rų. Šiuos skai­čius skel­bia­me rem­da­mie­si kar­tu su vie­šų­jų fi­nan­sų eks­per­tais at­lik­tais skai­čia­vi­mais, taip pat iš­ana­li­za­vę 1990 me­tų Ai­ri­jos eko­no­mi­kos au­gi­mo fe­no­me­ną. Kaip bu­vo mi­nė­ta, įgy­ven­di­nus šį pla­ną apie 80 tūkst. iš vi­sų į Lie­tu­vą at­ėju­sių ir vie­tos ver­slo su­kur­tų dar­bo vie­tų bū­tų su­kur­tos aukš­tos ir aukš­tes­nės pri­dė­ti­nės ver­tės sek­to­riuo­se, tai reiš­kia, kad al­ga ati­tin­ka­mai bū­tų ir taip ge­ro­kai aukš­tes­nė ne­gu vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas mū­sų ša­ly­je.

Taip pat pa­žy­mė­ti­na, kad nie­ko ne­kei­čiant per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus at­ly­gi­ni­mas aug­tų apie 5 %, ta­čiau to Lie­tu­vo­je ne­už­ten­ka. Vi­sai ne­se­niai pro­fe­so­rius R. Rudz­kis la­bai aiš­kiai pa­sa­kė: no­rint, kad žmo­nės grįž­tų į Lie­tu­vą, at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas tu­ri siek­ti 10–12 %. Bū­tent ši­tas au­gi­mas ga­li už­tik­rin­ti ir iš­ves­ti Lie­tu­vą iš to už­bur­to ra­to, kuo­met žmo­nės, ne­tu­rė­da­mi oraus pra­gy­ve­ni­mo mū­sų ša­ly­je, ieš­ko jo ki­tur.

Bet rei­kia pa­sa­ky­ti, kad spar­tus dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas nė­ra pa­na­cė­ja. Ji­sai tu­ri bū­ti pa­rem­tas spar­čiu dar­bo na­šu­mo au­gi­mu, tu­ri bū­ti pa­rem­tas įmo­nių in­ves­ti­ci­jo­mis į nau­jas tech­no­lo­gi­jas, tu­ri bū­ti pa­rem­tas įmo­nių in­ves­ti­ci­jo­mis ga­my­bos pro­ce­so ir pa­slau­gų pro­ce­so ge­res­nis val­dy­mas, nes prie­šin­gu at­ve­ju mes ga­li­me pa­pul­ti į…

Kad taip ne­įvyk­tų, mes vi­si tu­ri­me, ne­pai­sy­da­mi po­li­ti­nių pa­žiū­rų, ne­pai­sy­da­mi po­li­ti­nių pre­fe­ren­ci­jų, aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad tai yra mū­sų vi­sų tiks­las ir už­da­vi­nys. Ne­pai­sant nei kai­rės, nei de­ši­nės, to tiks­lo rei­kia vie­nin­gai siek­ti.