2024 m. kovo 29 d.

 

Atsinaujinantys energijos ištekliai Europoje: esama padėtis ir perspektyvos

2
Paskelbta: 2015-07-08 01:53 Autorius: ekspertai.eu

Atsinaujinantieji energijos ištekliai (vėjo, saulės, hidroelektrinių, vandenynų, geoterminė energija, biomasė ir biokuras) yra alternatyva iškastiniam kurui, padedanti mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, įvairinti energijos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo nestabilios iškastinio kuro rinkos (ypač naftos ir dujų).

Darbe apžvelgiama pastarųjų metų situacija atsinaujinančios energetikos sektoriuje, supažindinama su Europos Sąjungos politiniais sprendimais šiuo klausimu, pateikiama statistinė Europos valstybių šios srities informacija, pristatomos prognozės dėl atsinaujinančių energijos šaltinių perspektyvos.

Atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI) yra energijos ištekliai gamtoje, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą nulemia gamtos vyksmai: saulės energija, vėjo energija, geoterminė energija, hidroenergija, biomasės energija. Beveik visų atsinaujinančiųjų išteklių pradinis šaltinis yra saulės energija.

Pasauliniu mastu AEI sudaro apie 16 proc. visos sunaudojamos energijos kiekio. Didžioji dalis yra kaip kuras naudojama biomasė (pavyzdžiui, mediena), tačiau sparčiai auga ir saulės energijos, vėjo energijos, bangų energijos ir kitų rūšių AEI panaudojimas. 2013 m. elektros gamyboje AEI sudaro 21 proc., tarp kurių 16 proc. išgaunama iš hidroelektrinių, o 5 proc. − iš kitų šaltinių.[1]

AEI panaudojimas sparčiai auga Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje. Ypač greitai plečiasi vėjo ir saulės energijos sektoriai. Pagal instaliuotą galią didžiausia atsinaujinančios energetikos naudotoja Europoje yra Vokietija. Spartus AEI augimas pastebimas Italijoje, Švedijoje, Danijoje.

AEI konkurencingumas

2014 m. atsinaujinančių energijos išteklių konkurencingumas pasaulyje pasiekė naują lygmenį. Sausumos vėjo jėgainės, hidroelektrinės, geoterminės elektrinės ir biokuro jėgainės dabar gamina elektrą, kurios kaina gali sėkmingai konkuruoti su iškastinio kuro elektrinėmis, skelbia Tarptautinė atsinaujinančios energetikos agentūra (International Renewable Energy Agency, IRENA), apibendrinusi 2014 m. duomenis[2].

2014 m. fiksuotas staigus saulės ir vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos kainos kritimas. Pačios efektyviausios saulės elektrinės pagal gaminamos elektros kainą be papildomos finansinės paramos pirmą kartą gali realiai konkuruoti su iškastinio kuro elektrinėmis – jų gaminamos elektros kaina siekia 7 euro centus už kilovatvalandę (ct/kWh). Iškastinio kuro elektrinėse gaminamos energijos kainos, priklausomai nuo šaltinio, pasaulyje svyruoja nuo 4 iki 12 euro ct/kWh.

IRENA duomenimis, pigiausiai elektrą, lyginant skirtingas atsinaujinančios energetikos rūšis, dabar gamina vėjo jėgainių parkai: našiausi parkai elektrą dabar gamina vos už 4 euro ct/kWh. Vėjo jėgainės veikia visuose žemynuose ir jokiame žemyne sausumos vėjo jėgainių gaminamos elektros vidutinė kaina neviršijo 8 euro ct/kWh. Panašų kainų lygį pasiekia ir geoterminės bei hidroelektrinės, tačiau šių elektrinių specifika labai apriboja vietų, kur jas galima įrengti, pasirinkimą.

Mažiausia vėjo jėgainių pagaminamos energijos kaina, lyginant skirtingus žemynus, yra Azijoje – 5 euro ct/kWh. Didžiausia – Afrikoje, 8 euro ct/kWh. Europoje ši kaina siekia 7 euro ct/kWh. Šiuos skirtumus lemia tai, kad Kinijoje ir Indijoje, kur vėjo energetikos plėtra pastaruoju metu įgavo didelį pagreitį, vėjo jėgainę įrengti yra pigiau.

AEI naudojimo skatinimas yra svarbus tiek mažinant Europos Bendrijos priklausomybę nuo energijos išteklių importo, tiek ir kovojant su pasauliniu atšilimu.

Europos Sąjungos politika dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

2009 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB. [3]

Direktyvoje kiekvienai Europos Sąjungos (ES) valstybei nustatyti individualūs privalomi nacionaliniai planiniai rodikliai, kuriais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį 2020 m. turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija ir nustatyta, kad kiekvienos valstybės narės bent 10 proc. transporto sektoriuje suvartojamos galutinės energijos turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. Lietuva turi užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime sudarytų ne mažiau kaip 23 proc.

2009 metų Direktyvoje numatytas ir bendras ES vidurkis: iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, iki 20 proc. padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį ir 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą (20/20/20).

2014 m. pradžioje Europos Komisija pateikė 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategiją. Pasiūlyme numatoma sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, nustatyti visoje ES privalomą tikslą daugiau – bent 27 proc. – visos sunaudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių, vykdyti platesnių užmojų energijos vartojimo efektyvumo politiką, įdiegti naują valdymo sistemą ir nustatyti naujas priemones, kad būtų užtikrinamas saugus ir konkurencingas energijos tiekimas[4].

Pagal EK energijos planą[5] tikimasi, kad 2050 m. iš atsinaujinančių energetikos išteklių kiekvieną sąjungos narė pasigamins 50–75 proc. viso savo energijos poreikio, tuo siekiant didelių klimato taršos mažinimo tikslų.

Esama AEI padėtis Europos Sąjungoje

2012 m. 28 ES valstybėse narėse atsinaujinančioji energija sudarė 14,3 proc. viso suvartojamo energijos kiekio[6].

2013 m. iš AEI buvo pagaminta 23,5 proc. visos ES pagaminamos elektros energijos ir 15 proc. galutinės visuose sektoriuose suvartojamos energijos. Tai suteikia vilčių, kad ES pasieks užsibrėžtą tikslą – iki 2020 m. 20 proc. suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių, nors tam reikės nemažai pastangų. Tokia padėtis yra ir geras atspirties taškas tolesnei veiklai, ypač žvelgiant į 2030 m. keliamus tikslus[8] .

2014 m. Bendrija iškėlė tikslą iki 2020 m. bendrame visos energijos suvartojimo balanse pasiekti 20 proc. energijos, pagaminamos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį.

2013 m. Lietuva šioje srityje atsidūrė pirmajame dešimtuke (23 proc.). Baltijos šalių lyderė Latvija pagal šį rodiklį (37,1 proc.) buvo antra. ES pirmūnė – Švedija (52,1 proc.).

AEI Lietuvoje

Lietuvos įsipareigojimas iki 2020 m. užtikrinti, kad 23 proc. energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, jau pasiektas, ir iki termino pabaigos neabejotinai bus ir viršytas[11].

Dar visai neseniai šalyje ne itin populiari atsinaujinančioji energetika per pastarąjį dešimtmetį žengė didelį žingsnį, o naudojant biokurą, matomi apčiuopiami rezultatai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2000 m. iš biokuro Lietuvoje buvo pagaminta vos 2 proc. centralizuotos šilumos, o šiuo metu – beveik 34 proc. Šalis daug investuoja į šildymo sektoriaus perėjimą nuo iškastinio kuro prie biomasės.

Ekspertų nuomone, tokių rezultatų pasiekta ir todėl, kad įvairūs su šia sritimi susiję projektai buvo remiami ES lėšomis.

Remiantis šalies Statistikos departamento duomenimis, Lietuva užsibrėžtą tikslą (iki 2020 m. pasiekti 23 proc. AEI šalies bendrajame energijos balanse) jau įgyvendino – 2013 m. AEI dalis bendrame šalies energijos balanse sudarė 22,95 proc. (lyginant su 2012 m. išaugo 1,22 proc.).

Pastaraisiais metais AEI srityje užsibrėžti strateginiai tikslai leido sparčiai plėtoti vietinės energijos gamybos pajėgumus ir vystyti atsinaujinančių išteklių energetiką Lietuvoje. Nuo 2007 m. AEI dalis šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime padidėjo 6,25 proc. 2013 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis elektros energijos gamybos sektoriuje sudarė 13,14 proc. (padidėjo 2,27 proc.), šildymo ir aušinimo sektoriuje – 37,72 proc. (padidėjo 2,27 proc.) ir 4,65 proc. (sumažėjo 0,14 proc.) transporto sektoriuje.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme Lietuva taip pat yra numačiusi ir sektorinius tikslus – elektros energijos, pagamintos iš AEI, dalį, lyginant su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc., o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 proc.

Atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas energijos vartojimo sektoriuose ir jos dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime apskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, patvirtintu Ataskaitos apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančius energijos išteklius teikimo EK tvarkos aprašu[12].

Perspektyvos

ES tikslas – iki 2020 m. užtikrinti, kad 20 proc. visos Europos Sąjungoje sunaudojamos energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija, atrodo įgyvendinimas. Siekiant šio tikslo visoje Europoje atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumai ženkliai padidėjo. 2011 m. visame pasaulyje įrengta daugiau kaip 100 gigavatų galios saulės baterijų plokščių, du trečdaliai iš jų – ES. Atsinaujinančių išteklių energijos gamyba padeda mažinti importuojamo iškastinio kuro kiekį – šia energija pakeičiama energija iš importuoto iškastinio kuro už maždaug 400 mlrd. eurų per metus. Augant Europos atsinaujinančių išteklių energijos rinkai, gerokai sumažėjo šios energijos technologijų kainos, pavyzdžiui, saulės baterijų plokštės per pastaruosius septynerius metus atpigo 70 proc.

Atsinaujinančių išteklių energija susijusi ir su augančiu ekologiškų technologijų sektoriumi, kuriame dirba vis daugiau Europos žmonių. 2011 m. atsinaujinančių išteklių energijos sektoriuje dirbo 1,2 milijonai žmonių. Tikimasi, kad 2020 m. ES atsinaujinančių išteklių energijos ir efektyvaus energijos vartojimo sektoriuose dirbs virš 4 mln. žmonių. Atsinaujinančių išteklių energija – svarbiausia ES ilgalaikės energetikos strategijos dalis, nes ji padeda mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir Europos energijos šaltinių importą, taigi mažinti Europos energetinę priklausomybę. Šis augantis ekonomikos sektorius prisideda prie Europos pirmavimo technologijų srityje – padeda Bendrijos narėms ir jų regionams kurti naujas darbo vietas ir eksportuoti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus.

Nors atsinaujinančių išteklių skverbtis auga, ji taip pat kelia iššūkių. Dėl saulės ir vėjo energijos svyravimų ir riboto nuspėjamumo stabilizuoti tinklą darosi kebliau. Išspręsti šį uždavinį geriausiai padėtų gerai integruotos rinkos. Jos sudaro sąlygas sujungti teritorijas, kurių energijos deriniai vienas kitą papildo, ir kaip energetikos sistemos ne taip smarkiai reaguoja į paklausos ar pasiūlos svyravimus. Iškalbingas pavyzdys – sujungtos Vokietijos ir Prancūzijos elektros energijos rinkos, kuriose nuolatinis tarpvalstybinis srautas suteikia galimybę Vokietijai užsitikrinti sistemos stabilumą, kai gausiai pučia vėjas ir apstu saulės, o tuo pat metu Prancūzijai – tiekimą didžiausios paklausos momentais. Tarp daugumos ES valstybių narių tarpvalstybinė prekyba elektros energija ir jungiamųjų linijų naudojimas išaugo: 2008–2012 m. importuojama visos galutiniam vartojimui skirtos elektros energijos dalis išaugo 23 valstybėse narėse. Tačiau visos galimybės dar toli gražu nėra išnaudotos. Norint didinti prekybą reikia sustiprinti fizines rinkų jungtis, nes daugelyje ES vietų jos dar nėra pakankamos. Be to, būtina pašalinti likusias tarpvalstybinės prekybos kliūtis, tokias kaip likę eksporto apribojimai ar neproporcingi licencijų reikalavimai. Gerai veikiančios rinkos gali toliau skatinti lankstumą ir energijos vartojimo efektyvumą bei už juos atlyginti. Jei kainos atspindi pasiūlos ir paklausos balansą, o vartotojai naudojasi galimybe pritaikyti vartojimo modelius prie kainų signalų (t. y., kai reaguojama į paklausą), bendras energijos pasiūlos užtikrinimo sąnaudas galima sumažinti, nes mažėja poreikis brangiai generuoti energiją piko metu, taip pat tinklo pralaidumo poreikis[13].

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita dėl AEI

Europos Aplinkos Agentūros (EAA) ataskaitoje[14] pabrėžiama, kad jei atsinaujinanti energetika nebūtų buvusi taip stipriai plėtojama, tarša būtų daug stipresnė. Anot EAA, vien tik oro tarša Europoje būtų mažiausiai 7 proc. didesnė, nei yra šiuo metu. 2014 m. Europos ekonomika paaugo 3 proc., bet CO2 kiekis Senajame žemyne nepakito – išliko toks pat. Taip pat pabrėžiama, kad atsinaujinanti energetika turi didelę reikšmę energetiniam saugumui, kadangi Europa yra stipriai priklausoma nuo kuro importo. Jei nebūtų vystyta atsinaujinanti energetika, ES būtų sunaudojus 13 proc. daugiau anglies ir 7 proc. daugiau dujų.

Pagal AAE skaičiavimus, galutinis energijos iš atsinaujinančių energetikos išteklių suvartojimas 2013 m. visose Europos Sąjungos valstybėse buvo 15 proc., o tai reiškia, kad 2020 m. numatytus tikslus (20/20/20) įmanoma pasiekti greičiau.

Švedijoje, Latvijoje, Suomijoje ir Austrijoje 2013 m. atsinaujinančios energetikos pagaminta elektra sudarė daugiau nei trečdalį suvartotos energijos, tuo tarpu Maltoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Didžiojoje Britanijoje šis skaičius buvo mažesnis nei 5 proc.

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) prognozės dėl AEI ateities

Vėjas, saulė ir kiti atsinaujinantys ištekliai per artimiausius 15 m. gali tapti daugiau energijos sukuriančiais šaltiniais nei anglis. Tačiau tokios perspektyvos gali išsipildyti tik tuomet, jei bus įgyvendinti globalūs šiltnamio efekto mažinimo susitarimai.

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, iki 2030 m. trečdalis visos pasaulio elektros energijos galėtų būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių. Tai būtų daugiau nei naudojant anglį, degalus ar gamybą atominėse elektrinėse. Šiuo metu alternatyviais būdais pagaminama apie penktadalis visos elektros energijos[15].

IEA laikosi pozicijos, kad pasaulis turėtų apskritai liautis vartoti anglį elektros energijai gauti, tačiau šiuo metu taip pagaminama 41 proc. pasaulio elektros. Per artimiausius 15 m. planuojama šį kiekį sumažinti iki 32 proc.

2014 m. pabaigoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje buvo sutarta dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo. Susitikimo metu ES valstybės įsipareigojo iki 2030 m. 40 proc. sumažinti šių dujų emisiją, lyginant su 1990 m. Taip siekiama suvaldyti globalinį atšilimą ir 2 laipsniais sumažinti pasaulinę temperatūrą.

IEA ekspertų nuomone, į ateities klimato pokyčius labai stipriai turi reaguoti ne tik vyriausybės, bet ir privatus sektorius. Anot jų, energetikos bendrovės daro „lemtingą klaidą“, jei mano, kad klimato kaita neturės įtakos jų verslui.

Šaltiniai: naujienų agentūrų AFP, REUTERS pranešimai; straipsniai iš The Economist, The Wall Street Journal, The Financial Times.

Parengė Jonas Mensonas (Parlametinių tyrimų departamentas).

[1] Renewables 2014 Global status report.

[2] Renewable power generation costs on 2014.

[3] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB.

[4] 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija

[5] EP informacija „Atsinaujinančioji energija“

[6] Ten pat.

[7] Share of renewables in energy consumption up to 15% in the EU in 2013

[8] 2014 m. sausio 22 d. EK komunikatas „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“

[9] Renewable energy in the EU

[10] Renewable energy share in the EU.

[11] LR Finansų ministerijos inf.: Atsinaujinančioji energetika Lietuvoje jau nebe svetima.

[12] LR Energetikos ministerijos inf.

[13] EK Komunikatas „Energijos vidaus rinkos kūrimo pažanga“.

[14] Renewable energy in Europe — approximated recent growth and knock-on effects

[15] Renewable power will overtake coal if climate pledges are kept. The Financial Times. 2015-06-15.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
2. yel“l“ow submarine
(2015-07-08 10:07:16)
(78.63.212.238) Parašė:

pagal tamstos logiką išeitų, kad antropogeninių faktorių, kurie tėra 20-30-50 proc. kitų faktorių(tarkim natūralių) dydžio, galima ir nevertinti, nekreipti į juos dėmesio ? :))) - kodėl taip dažnai atsitinka, kad tamsta prieš rašydamas, švelniai sakant , nepagalvoji ? - o kad vulkanų pelenai skatina šiltnamio efektą - irgi originali (alternatyvi) traktuotė :))))) - aš taip pat neturiu jokių abejonių, kad beveik visi ekologinai projektai ir iniciatyvos turi milžinišką spekuliacinę dedamąją, bet juk niekas kitaip šitame pasaulyje niekados ir nevyksta kitaip - prieš padarant kažkokį prasmingą žingsnį visada sušokamas breikas(kadrilis, tango) ant grėblių ..., - niekam tikęs mokslinčius buvo kristaus tėvukas, įdėjęs į “nusidėjėlių“ makaules tokias niekam tikusias smegenis :)))



1. Paprastas
(2015-07-08 09:44:36)
(88.118.179.138) Parašė:

„Atsinaujinantieji energijos ištekliai (vėjo, saulės, hidroelektrinių, vandenynų, geoterminė energija, biomasė ir biokuras) yra alternatyva iškastiniam kurui, (...)“ – yra eilinė propaganda, skirta pinigų „darymui“ iš oro. Pagrindiniai oro teršėjai yra pati gamta – vulkanai. Jie išmeta tiek pelenų ir „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų kiekį, kiek viso pasaulio pramonė. Toliau žemės drebėjimas, mes matome tik „paviršutinį“ efektą, bet gilumoje totaliniai procesai priveda prie žemės sukimuos ašies, bei povandeninių srovių kreipčių pakeitimu. Pradeda tirpti ledkalniai, anomaliniai orų pasikeitimai, miškų gaisrai ir t.t.. Daug kenkia karai, tiek išmetama šilumos ir dujų, kad pramonės veiklą(su visais patobulinimais) atrodo kaip vaikiškas žaidimas. Na, apie kainos gali kalbėti tik idiotai, jog kainos nustatomas pagal valdžios norą(kiek ten „sudedamųjų“ !), kainų kėlimas yra kapitalizmo varomąja jėga. .... Kaip ir šitie „mokslininkai“! Nustokit kariauti, gal sumažės žemės drebėjimu...



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi