Atėjo proga priartinti ES prie piliečių ir skleisti Sąjungos vertybes pasaulyje

Vasario 15 d. Strasbūre, pradėdamas Europos Parlamento (EP) diskusiją apie ES ateitį, asamblėjos pirmininkas Antonijus Tajanis (Antonio Tajani) pareiškė, jog Romos sutarties 60-metis suteikia progą „priartinti ES prie piliečių ir skleisti Sąjungos vertybes pasaulyje“. „Dabar kaip niekada mums reikia vienybės. Turime pasikeisti, tačiau nesusilpnėti“, – kalbėjo politikas. Dauguma EP narių jam pritarė ir ragino išlaikyti stabilią Sąjungą, kuri atsižvelgtų į piliečių lūkesčius.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) akcentavo, kad „norint judėti greičiau, užtenka vieno asmens pastangų, tačiau siekiant nueiti toliau, būtina pasitelkti komandą“. Jis pažadėjo, kad „Brexit“ derybose sieks išlaikyti 27 ES valstybių vienybę bei draugiškus ES ir Jungtinės Karalystės santykius. „Durys bus visada atviros JK kolegoms“, – teigė D. Tusk, tačiau kartu atmetė teiginius, kad tik ES nukentės, jei nesusitars su JK. „Nesugebėjimas susitarti blogai atsilieps abiem pusėms“, – kalbėjo politikas.

Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) ragino būti atsargiems su „dviejų greičių“ Europa: „Aš nenoriu naujos geležinės sienos Europoje“. Kalbėdamas apie Turkijos demaršus Nyderlanduose, jis pavadino juos „visiškai nepriimtinais“ ir pažymėjo, kad tai atitolina Turkiją nuo ES.

Ž. K. Junkeris taip pat atkreipė dėmesį, kad naujoji JAV prekybos politika ragina ES imtis lyderystės daugiašalėje prekyboje, į visas derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų įtraukiant socialinius partnerius ir visuomenę.

Jei nesumažinsime nedarbo, paliksime ES valstybes vienas kovoti su migracijos krize ir pasiduosime nacionalizmui, tuomet „prarasime piliečių pasitikėjimą ES“, – pažymėjo posėdyje dalyvavęs Italijos premjeras Paolas Džentilionis (Paolo Gentiloni). Komentuodamas „dviejų greičių“ Europą jis kalbėjo: „Nepritariu dviem Europoms, skirstymui į didelius ir mažus, Rytus ir Vakarus [...], tačiau remiu Sąjungą, kurios kiekviena valstybė turi skirtingą pasiryžimo laipsnį ir galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie bet kurio kartu kuriamo projekto“.

ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos vicepremjeras Luisas Grechas (Louis Grech) ragino ES ir jos valstybių vadovus imtis ryžtingų veiksmų. Jis akcentavo, kad bus svarbu tinkamai įgyvendinti Romos deklaraciją taip, kad nebūtų „antrarūšių piliečių, grietų sprendimų ir keliaklupsčiavimo“.

EP frakcijų nuomonės

Manfredas Vėberis (Manfred Weber, Europos liaudies partija, Vokietija) ragino „užtikrinti, kad Europos žmonės nelaikytų Strasbūro ir Briuselio išorinėmis jėgomis, kurios jiems primeta savo valią, o atskirų šalių politikai nepriskirtų bendrų pasiekimų nacionalinėms valstybėms“. EP narys ragino geriau išaiškinti piliečiams, dėl ko ir kodėl balsuota ES lygmeniu. Kalbėdamas apie Turkiją politikas sakė, kad šios šalies narystė ES „artimiausioje ateityje nenumatyta“.

„Šiandien dažnai kartojama frazė „kelių greičių Europa“, tačiau tai tik būdas, o ne strategija, – sakė Socialistų ir demokratų lyderis Džanis Pitela (Gianni Pittella, Italija). – Šiandien Europos problema yra ne greitis, o kryptis. Europai reikia naujos krypties, paremtos tvirtu socialiniu ramsčiu ir galinga Europos investicijų strategija.“ Kad turėtume iš ko ją finansuoti, EP narys ragino veiksmingiau kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu. „Kuo daugiau Europos Sąjungai grasinama, tuo labiau aš ja tikiu“, – pridūrė politikas.

„Laivas skęsta, ir mes turime paklausti savęs, kodėl“, – kalbėjo Rafaelė Fitas (Raffaelle Fitto, Europos konservatoriai ir reformistai, Italija). Jo nuomone, ES tapo pernelyg centralizuota ir nutolusi nuo piliečių. Politikas pridūrė, jog jo frakcija pasisako už Sutarčių persvarstymą ir atmeta bet kokį tolesnį nacionalinio suvereniteto mažinimą.

Liberalų ir demokratų aljanso lyderis Gi Ferhofstadas (Guy Verhofstadt, Belgija) apkaltino Turkijos prezidentą Redžepą Tajipą Erdoaną (Recep Tayyip Erdoğan) „cinizmu“, nes jis kalba apie žodžio laisvę, o Turkijoje įkalinami žurnalistai.

„Įšaldykime derybas dėl Turkijos stojimo dabar – šiuo metu tai vienintelis dalykas, kurį galime padaryti“, – ragino politikas. Jis taip pat ragino pradėti ES „atgimimo“ procesą minint 60-ąsias Romos sutarties metines.

Europos vieningųjų kairiųjų lyderė Gabrielė Cimer (Gabriele Zimmer, Vokietija) abejojo, ar kovo 25 d. numatoma pasirašyti Romos deklaracija suteiks naują postūmį ES. „Mums reikia aiškaus signalo apie stiprią ir socialinę Europą, taip pat kitų neatidėliotinų priemonių. Labai tikiuosi, kad greitai galėsime susitarti dėl socialinio ramsčio pasiūlymų“, – pridūrė europarlamentarė.

Žaliųjų atstovas Filipas Lambertsas (Philippe Lamberts, Belgija) sakė, kad Romos sutarties 60-metis suteikia progą „pakeisti kryptį“. „Europa turi pasinaudoti globalizacija tam, kad siektų didesnės socialinės konvergencijos ir stipresnės demokratijos“, – kalbėjo politikas.

„Dviejų greičių ES jau egzistuoja“, – teigė Roza Damato (Rosa D'Amato, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Italija). Jos manymu, „yra bankų, didelių įmonių ir lobistų ES, o yra piliečių ES – tų, kurie neteko darbo ir neturi jokių teisių“.

Savo ruožtu Mateo Salvinis (Matteo Salvini, Tautų ir laisvės Europa, Italija) paragino nutraukti visus ES mokėjimus Turkijai ir sustabdyti derybas dėl jos narystės ES, kurios „niekada neturėjo prasidėti“. Jis taip pat apkaltino ES lyderius „Europos svajonės suardymu“.

Šaltinis: EP Spaudos tarnyba