Ar įmanoma tebetikėti, kad Lietuva – suvereni valstybė?

Savaitgalį Vilniuje vykęs homoseksualų paradas atskleidė kelias nerimą keliančias tendencijas. Dažnam renginio stebėtojui į akis krito parade dalyvavusių užsienio piliečių ir diplomatinių atstovybių pareigūnų gausa. „Svečių iš užsienio“ buvo tiek daug, kad akylesniam stebėtojui tiesiog piršosi mintis, jog šio renginio organizatoriai įsikūrę bet kur, tik ne Lietuvoje.

Iki šiol iš lūpų į lūpas sklinda žinios, kad Lietuvoje įsikūrusiose kai kurių „pažangių“ Vakarų Europos valstybių atstovybėse besidarbuojantys lietuviai išgirdo ultimatumą: arba dalyvaujate parade, arba galite pasiieškoti naujo darbo. Alternatyvios šeimos šalininkų moralės standartus šalia veiksmą stebinčios savo šeimos pademonstravęs ir juokinga 300 litų bauda nubaustas olandų jaunuolis, nepatvirtintais duomenimis, taip pat yra aukšto Olandijos ambasados pareigūno sūnus. Šios ir kitų valstybių ambasados taip pat buvo ir vienos pagrindinių „Baltic Pride“ projekto partnerių bei rėmėjų. Pastarųjų sąrašas, pateikiamas Lietuvos gėjų lygos svetainėje, skatina kelti klausimą: ar įmanoma tebetikėti, kad Lietuva – suvereni valstybė?

„Baltic Pride“ rėmėjų sąrašas:

Amnesty International (įkurta Londone)
Open Society Foundaitions (George'o Soroso įkurtas Atviros visuomenės fondas; veikė ir Lietuvoje; 2004 m. įkūrė Pilietinės visuomenės institutą, kuris mūsų šalyje tęsia veiklą iki šiol)
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
ILGA-EUROPE (Briuselyje įsikūrusi homoseksualų, biseksualų ir transseksualų teisių gynimo organizacija)
Europos socialinio fondo agentūra
Prancūzų institutas Lietuvoje
Norvegijos ambasada
Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa
Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo nevyriausybinių organizacijų programa
Olandijos ambasada
Airijos ambasada
Čekijos ambasada
Švedijos ambasada
Suomijos ambasada
Ispanijos ambasada
Prancūzų kultūros centras
Vokietijos ambasada
Prancūzijos ambasada
JAV ambasada Lietuvoje
JAV ambasada Latvijoje
JAV ambasada Estijoje
Europos lyčių lygybės institutas
Gėtės institutas
Freedom House
Kanados ambasada
Female Oxygen
Danijos ambasada
Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje
Vilniaus gėjų klubas SOHO

Ar toks „užsienio svečių“ ir rėmėjų sąrašas nėra tam tikras prarandamo Lietuvos suverenumo indikatorius? Juk bet kurioje normalioje ir save gerbiančioje šalyje už tokį kišimąsi į vidaus reikalus įvairius fondus tiesiog išprašytų lauk, o ambasadorius iškviestų į URM ir griežtai pareikalautų nesikišti į vidaus reikalus. Panašu, kad Europoje ši taisyklė nebegalioja seksualinių mažumų renginiams, kuriuos gali organizuoti ir aktyviai remti užsienio šalių atstovybės ir kitų šalių kilmės fondai.

Taip pat galima klausti, ar kartais, prisidengiant pas mus vykdoma „europeizacija“ bei „vesternizacija“, neslepiamas tikslas Lietuvą nustumti atgal į Rytų geopolitinę erdvę? Prisimenantiems nesunku palyginti, kad taip tyčiotis iš absoliučios daugumos visuomenės moralinių normų nedrįso net sovietų okupantai. Jie, nors kūrė vadinamąją tarybinę šeimą ir mėgino ją perauklėti, gėjų šeimų kūrimo patys buvo seniai atsisakę. Klausimas nėra beprasmis. Juk seniai žinoma, kad Rusija mėgina paveikti Lietuvos vidaus gyvenimą ir formuoti sau palankias visuomenės nuostatas. Prorusiška Lietuvos piliečių orientacija yra didžiausia šiandien įmanoma Rusijos diplomatinė pergalė. Tačiau, palyginti su brutaliu Vakarų ir Šiaurės Europos šalių spaudimu bei siekiu perdirbti mūsų visuomenę, tiek sovietų, tiek dabartinės Rusijos pastangos šioje srityje atrodo kukliai ir gana rafinuotai. Tad kas suinteresuotas kurstyti antivakarietiškas nuotaikas, neišvengiamai stiprėsiančias Lietuvoje, kurios gyventojų moraliniai ir kultūriniai įsitikinimai yra atvirai paminami? Ir, dar svarbiau, kodėl tai leidžia Lietuvos valdžia, turinti tautos suteiktą mandatą ginti šalies savarankiškumą ir pareigą atstovauti ją išrinkusios visuomenės nuostatoms?

Tai klausimai, į kuriuos anksčiau ar vėliau turės būti pateikti atsakymai.

www.propatria.lt