Kaip CŽV agentas atvežė demokratiją į Lietuvą

CŽV paviešino buvusio agento Maiklo Dž. Suliko (Michael J. Sulick, gim. 1948; Niujorko universitete tapo rusų kalbos ir literatūros mokslų daktaru, kaip jūrų pėstininkas dalyvavo Vietnamo kare, CŽV dirbo nuo 1980 iki 2010 m. – red. past.) prisiminimus, kaip jis, prisidengęs neaukštas pareigas užimančiu žmogeliu, apie savo tikrąjį darbą pirmiesiems papasakojo Gražinai ir Vytautui Landsbergiams. Taip, pasak M. Dž. Suliko, per 70 valandų jam pavyko atnešti demokratiją į Lietuvą, ir 70 metų komunizmo nebeliko.

M. Dž. Sulikas dirbo CŽV Operacijų direktorato (DO arba Nacionalinė slaptoji tarnyba, National Clandestine Service) Tarybų Sąjungos skyriuje. DO kuris yra vienas mažiausių, bet ir vienas svarbiausių CŽV komponentų. Nuo 1951 m. jis vadintas Planų direktoratu, nuo 1973 m. – Operacijų direktoratu, nuo 2005 – Nacionaline slaptąja tarnyba, NCS. Pirmasis šio direktorato vadovas – garsusis Alenas Dalesas (Allen Dulles), kuris sukūrė JAV veiksmų planą prieš TSRS, kurio tikslas buvo Šaltojo karo metais sunaikinti TSRS propagandos metodais: suskaldyti šalį nacionalizmo, socialinių grupių pagrindu, atimti tradicijas, moralę.

Pasak M. Dž. Suliko, NCS suteikė jam privilegiją būti pionieriumi, nusiųstu į Lietuvą, kai Tarybų Sąjungos kolapso drama ėmė baiginėtis. Jis į Lietuvą atvyko 1991 m. rugpjūtį: „Mano tikslas buvo užmegzti kontaktą su dar visai jauna Lietuvos žvalgyba ir pradėti bendradarbiavimą. Mano kontaktas – pavadinsiu jį Vitu – turėjo artimus ryšius su Vytautu Landsbergiu, prieš atvykstant į Lietuvą jis man papasakojo apie situaciją Vilniuje, kai susitikome Varšuvoje. Apsistojau viešbutyje „Lietuva“. Vitas suorganizavo jame pietus su Gražina Landsbergiene, kuriai iš pradžių nesakiau, kur dirbu, o pasakojau, kad esu žemo rango Valstybės departamento darbuotojas, vėliau Vitas paaiškino G. Landsbergienei, kas toks esu iš tikrųjų, ir ji pažadėjo niekam apie tai nesakyti. Man buvo keista, kad CŽV, griežtai kritikuojama JAV, buvo sutiktai taip šiltai Lietuvoje, už Valdybą pakėlėme taures. Kitą dieną viešbutyje „Draugystė“ Vitas supažindino mane su Mečiu Laurinkumi („Maksu“) ir Audriumi Butkevičiumi, Lietuvos saugumo ir gynybos ministerijos vadais. Pasakiau, kad buvau atsiųstas CŽV, kad pakviesčiau Lietuvą į demokratijos šeimą. M. Laurinkus ir A. Butkevičius susidomėjo, bet prisipažino, kad apie CŽV žino mažai. M. Laurinkus, kalbėjęs angliškai, jau buvo kelis kartus lankęsis JAV. Su jais ir K. Motieka planavome slaptą Miltono Berdeno (Milton Bearden, tuometinis CŽV Tarybų Sąjungos ir Rytų Europos skyriaus vadovas – red. past.) atvykimą į Lietuvą. (...) M. Berdenas ir jo komanda atvyko su daugybe didelių mikroautobusų su įvairiausia technika. Susitikimas su Lietuvos žvalgybos, gynybos ministerijos vadovais vyko puikiai, privačiame restorano „Stikliai“ kambarėlyje.“

Šaltinis: cia.gov