2019 m. rugpjūčio 19 d.

 

Akademine mantija pri(si)dengti – ne tik nedora

3
Paskelbta: 2014-12-23 07:03 Autorius: Dr. Vytautas Venckevičius

Kai žmogus klysta, gali bet kas pastebėti;
Kai jis meluoja, ne kiekvienas pastebės.

J. V. Gėtė

•••

Istorija – mokslo šaka, tirianti ir interpretuojanti visuomenės raidos procesą, žmonijos praeitį. Pasakojimų apie savo praeitį turi ir primityvios, ir civilizuotos žmonių bendrijos. <...> Viena esmingiausių jos problemų – objektyvumas... [VLE, VIII t., p. 319]. Kaip į tai žiūri kai kurie asmenys iš mokslo pasaulio (o gal tik tūną tik periferijoje?), pailiustruosiu pavyzdžiais iš asmeninės patirties.

Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą (dabar – KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas) ir jo buvusį (iki 2013 m.) padalinį – Statybos technikos katedrą (STK) sudarė darbuotojų kolektyvai. Paprastai jų vadovai, ar pavaldiniai, dažnai ir nežinantys kolektyvo praeities arba tam abejingi ir rašo (arba – kuria) tas istorijas. Jų objektyvumą lemia autorių požiūris, dorinės savybės, interesai. Ypač kai tas yra kartais naudinga pačiam prisidengti arba savą kolegą pridengti... kad ir akademine mantija.

Štai kad ir buvusios ST katedros istorijas, kai reikėjo – pvz., institucijos sukakčių proga, rašė kad ir asmuo, „...įtrauktas į tarptautinius biografinius žinynus...“ [žr. „KTU Panevėžio institutui – 40 metų“, Panevėžys, 2001]. Apie paminėtoje knygelėje pateiktos informacijos netikslumus (švelniai tariant) ir  kita rašiau anksčiau ir KTU, ir KTU PI vadovams, ir į spaudą („Dalykai, nedarą garbės nei mokslui, nei jo istorijai“, Laisvas laikraštis, 2011 03 26–04 01, Nr. 12). Maniau, kad kitą kartą tokie dalykai nebesikartos. Deja,...

Knygoje „Universitetinėms studijoms Panevėžyje – 50 metų“ [Kaunas, Technologija, 2011] – ST katedros istorija vėl pateikta ta pačia dvasia. Tik jos autorius jau nebe doc. dr. Viktoras Lukoševičius, o naujas katedros vedėjas dr. Saulius Sušinskas, pradėjęs dirbti ST katedroje tik nuo 2009 metų. Tad, matyt, irgi... ne viską žinantis. O gal taip buvo nuteiktas?..

2010 m. gruodžio pabaigoje įvykusiame susitikime su į pensiją išėjusiais darbuotojais KTU PI direktorius (dabar – jau buvęs) prof. dr. Žilvinas Bazaras priminė: „...Artėja mūsų instituto 50-metis. <...> Kas galite, parašykite prisiminimus apie darbą praeityje – bus rengiama knyga...“ Taigi – aš ir parašiau, remdamasis ir atmintimi (čia dirbau 1965–2005 m.), ir esama dokumentine medžiaga. Nusiunčiau ir internetu, įteikiau ir atspausdintą tekstą, siūliau net finansinę paramą, jei reikėtų. Deja,..

Beje, nunešus šį tekstą į ST katedrą, jaunas darbuotojas mane perspėjo: „Su patarimais užeiti čia yra leista tik... V. Lukoševičiui. Netiks jums – rašykite pats, bus dar viena knyga...“ Turbūt – „tik V. Lukoševičiui“ – kaip buvusiam ilgamečiam ir „nepakeičiamam“ katedros biurokratui (ar gi geodezininko specialybė atitinka katedros profilį?). Taip ir nutiko – minėtoje naujoje knygoje vėl panašu: daug neapibrėžtumų bei, švelniai tariant, netikslumų – ir apie mokslinį ST katedros darbą, ir dėstytojus, ir absolventus.

Knygos skirsnyje „2.4. Statybos technikos katedra“ pateikta trumpa jos istorija: išvardyti katedros vedėjai – doc. V. Lukoševičius, geodezijos inžinierius (1969–1981, 1992–1994, 1995–2004), doc. K. Ilginis, statybos inžinierius (1981–1986), doc. V. Venckevičius, statybos inžinierius (1986–1992, 1994–1995), dr. Andrius Stasiškis, mechanikos inžinerijos specialistas (2004–2009), nuo 2009 m. – dr. Saulius Sušinskas, statybos inžinierius. Taip pat išvardyti buvusieji ir esami dėstytojai. Mokslinių darbų santrumpa pateikta apibendrintai (beveik perrašyta iš minėtos, 2001 m. išleistos, knygelės), vėl – nuasmeninant atskirų darbuotojų įnašą į jį ir kita: matyt, ne tik mano nuomone,... taip reikėjo!? Ypač – tiesioginiams vadovams, kuriems čia vėl priminiau J. V. Gėtės sentenciją. Tad čia ir primenu tai, ką anksčiau buvau įteikęs ir Ž. Bazarui, ir S. Sušinskui (knygos 2. 4 skirsnio sudarytojui).

Mokslinis darbas. Mokslinis tyrimo darbas busimoje ST katedroje prasidėjo nuo 1967 m., kai į KPI Panevėžio vakarinį skyrių atvyko jaunas specialistas Valerijus Keras, ką tik apgynęs technikos mokslų kandidato (dabar – daktaras) disertaciją. Buvo suburta entuziastų grupė (Kazimieras Ilginis, Vytautas Venckevičius, Algimantas Šuminas). A. Šuminas tęsė V. Kero pradėtus teorinius įtempių pasiskirstymo ir irimo procesų elementuose su plyšiais, apkrautuose vietinėmis gniuždymo apkrovomis, tyrimus tinklelio metodu ESM pagalba. Intensyviau konstrukcinių elementų ir medžiagų tyrimai prasidėjo nuo 1970 m., įkūrus ST katedrą ir Fizikinių mechaninių problemų laboratoriją, aprūpintą reikalingiausia to meto technika. Sudarytos pirmosios ūkiskaitinės MT sutartys su: Panevėžio mechanine įmone (vadovas K. Ilginis), Panevėžio GKG-1 (vadovas V. Venckevičius).

Iki 1978 m. Statybos technikos katedros MT darbo kryptys buvo šios: 1-oji – konstrukcinių elementų ir medžiagų irimo procesų tyrimas matematiniais metodais panaudojant ESM (vadovas V. Keras), jų pagrindu A. Šuminas apgynė daktaro disertaciją (tema: „Apie įtempius ir irimą elementuose su plyšiais, gniuždomuose necentriškomis vietinėmis apkrovomis“, vadovas V. Keras, 1972 m.); 2-oji – statybinių konstrukcijų ir elementų bei medžiagų eksperimentiniai tyrimai ardomaisiais ir neardomaisiais metodais taikant rezultatų apdorojimą matematiniais metodais skaičiavimo technikos pagalba, jų pagrindu daktaro disertacijas apgynė: V. Venckevičius (tema: „Betoninių elementų stiprumo ir deformacijų tyrimas trumpalaikio statinio vietinio gniuždymo plieniniais štampais atveju“, vadovas V. Keras, 1975 m.), tyrimų rezultatai pristatyti SSRS Gelžbetoninų konstrukcijų mokslinio tyrimo institutui (NIIŽB) bei įdiegti Panevėžio GKG-1; K. Ilginis (tema: „Pilkojo ketaus markės nustatymas neardančiais metodais, pagrįstais kontaktiniu stiprumu“, vadovas V. Keras, 1975 m.), tyrimų rezultatai įdiegti Panevėžio mechaninėje įmonėje.

1972 ir 1974 m. ST katedroje organizuotos sąjunginės mokslinės-techninės konferencijos, išleisti jų pranešimų rinkiniai „Deformacijų koncentracija mikroobjektuose, detalėse, konstrukcijose“.

Nuo 1979 m. ST katedros MT darbai vykdyti pagal šias kryptis: 1-oji – statybinių konstrukcijų ir elementų bei medžiagų tyrimai, būtent: Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų bei elementų stiprumas (veikiant statinėms ir dinaminėms apkrovoms), patikimumas ir ilgaamžiškumas; betono ir gelžbetonio gamybos atliekų bei statybinio laužo panaudojimas; naudojamų statinių statybinių konstrukcijų techninės būklės tyrimas ir vertinimas, jų atnaujinimas ir stiprinimas. Darbų rezultatai įdiegti Panevėžio ir kitose Gelžbetoninių konstrukcijų gamyklose, taip pat – Panevėžio Autokompresorių gamyklos pastatų, Gustonių, Kupiškio, Joniškio ARVI Mineralinių trąšų sandėlių laikančiosioms konstrukcijos atnaujinti ir sustiprinti (vadovas V. Venckevičius; atskiruose tyrimuose dalyvavo K. Ilginis, J. Neviera, J. Štaras ir kt.); 2-oji – kompozitinių medžiagų (stiklaplasčių, angliaplasčių ir kt.) fizikinių-mechaninių savybių tyrimai“ (vadovas K. Ilginis, bendradarbiai – R. Kubilinskis, G. Nemickas, J. Neviera, Č. Ribokas; darbų rezultatai įdiegti Prienų sportinės aviacijos gamykloje.

ST katedros MT darbai skelbti įvairiose mokslinėse konferencijose bei mokslo darbų rinkiniuose ir žurnaluose. Be to, pagal ST katedros darbuotojų parengtus projektus vykdytos kai kurios statybos: KTU PI priestatai (V. Venckevičius, K. Ilginis, J. Neviera), Panevėžio Melioracijos technikumo pastatas ir Rokiškio kultūros mokyklos pastato rekonstrukcija (V. Venckevičius), Gelžbetoninių vamzdžių irimo nutekamųjų vandenų slėgiminėse linijose priežasčių tyrimas, Panevėžio valstybinės vandens tiekimo įmonės užsakymu (V. Venckevičius, M.Žukauskas) ir kita.

Taip pat žinoma, kad dalis dėstytojų (Č. Ribokas, V. Lukoševičius ir kt.) buvo įtraukti į doc. dr. Ramučio A. Žilinsko vykdomus MT darbus pagal ūkiskaitines sutartis su „Ekrano“ ir kitomis įmonėmis (net ir Maskvos... kažkokia p/d) Plonų sluoksnių laboratorijoje. Todėl R. A. Žilinskas turėjo labai dideles finansines galimybes. Net man kai kas iš vadovybės įkyriai siūlė atsisakyti sutarties (5 tūkst. rb/metams) su Panevėžio GKG-1 (atseit centras, KPI/KTU, verčia... stambinti tematiką) ir prie R. Žilinsko darbų tematikos prisijungti. Nesutikau – nenorėjau prarasti savigarbos kaip statybos inžinierius (būti – kaip „kai kas“ laborantu?!) bei sumenkinti studentų laboratorinę bazę (Panevėžio GKG-1 buvo sukonstruota įranga įvairiems gaminiams bandyti pagal ūkiskaitines sutartis, tikusi ir Gelžbetoninių konstrukcijų dalyko laboratoriniams darbams atlikti).

Keista ilgamečio ST katedros vedėjo doc. V. Lukoševičiaus duomenų apie jo kvalifikaciją chronologijos metamorfozė (žr. įvairius šaltinius): inžinierius geodezininkas (KTU PI – 40 metų, 2001 m.), statybos inžinierius (Vikipedija), statybos inžinierius (VLE, XV t., p. 783), inžinierius geodezininkas (dabartinėje knygoje: 2011m., p. 89) ir t. t. Kas gali paneigti, kad, pagal lakų posakį, – apie viską pagalvota?! Tad ir padaryta – „kaip reikia“. (Be to, ne tik knygoje „KTU Statybos ir architektūros f-to ir jo pirmtakų absolventai“/H. Elzbutas, A. Jurelienė, Ž. Rudžionis (Kaunas: Technologija, 2012) 1962 m. absolventų tarpe V. Lukoševičiaus nėra. Jo nėra ir absolventų vinjetėje. Ir būti negalėjo, nes aš pats esu tos laidos statybos inžinierius, kaip ir V. Keras.) Klausimas: kaip tokį reiškinį gali vertinti istorikai?

Intriguojanti informacija leidinyje „Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto 1920–1997 (Kaunas: Technologija, 1997): p. 430 parašyta – „...Statybos technikos katedra, įkurta 1970 m., vedėjas doc. dr. Viktoras Lukoševičius. <...> Mokslo grupė: Statybinių medžiagų ir konstrukcijų; vadovas – doc. V. Lukoševičius (sic!). Kitur (p. 317–318) – duomenys apie katedrą abstrakčiu tekstu, kaip jau ir minėta. Tačiau čia pridėta: „Dabar nagrinėjamos langų stiklų ir statinių išorinių sienų konstrukcijų elementų padengimo šilumos izoliacinėmis plėvelėmis technologijos ir jų efektyvumas. Atliekant aliuminio, vario, chromo, alavo, silicio oksidų plėvelių, gautų reaktyvinio garinimo būdu ant stiklo ir polimerinio (lavsano) pagrindo, ilgaamžiškumo tyrimai“. Panašių dalykų, žinoma, ir ataskaitų, kaip, pvz., 1995 m. tema: „Plonų laidžiųjų ir dialektrinių plėvelių efektyvumo ir ilgaamžiškumo tyrimai: Biudžetinis darbas/Vadovas doc. V. Lukoševičius, bibl. Reg. Nr. BK571009“, galima aptikti ir daugiau. Taigi, nereikia būti kriminalistu, kad suprasti, jog iš tikrųjų čia yra doc. R.A. Žilinsko MT darbo rezultatai, „paskolinti“ kolegai V. Lukoševičiui... gelbėti. Kadangi ir aš ten buvau įrašytas, tad išstojau iš LMS Panevėžio skyriaus „Nevėžis“ – nenorėjau likti išteptas tuo pačiu... Apie tokius dalykus informavau KTU rektorių, gavau... viltingą KTU studijų prorektoriaus Raimundo Šiaučiūno atsakymą (2006-04-05 Nr.18-961). Malonu ir tas, nes pažadėta... būsianti tvarka. Ne tik parašyta: „Ačiū Jums, kad būdamas pensininkas neužmirštate savo Alma Mater ir nesate jai abejingas“.

Kas gali paneigti, kad Plonų sluoksnių laboratorijoje buvusi vakuuminė įranga nebuvo pagrindas M. Gorbačiovo perestroikos metais įsteigti kooperatyvą „Kvantas“, kurio pirmininku tapo doc. V. Lukoševičius. Tai yra tuo laiku ypač pelningam bižuterijos verslui plėtoti, pagaliau – net pensijai pasididinti? Kuo net buvo ir pasigirta. Ten būta ir rietenų (matyt, „trukdė“ fizikas doc. dr. Algimantas Bučiūnas), dėl to atkreipė dėmesį ir centrinė KTU vadovybė. Net Panevėžio spauda rašė. Kai ką ir aš mačiau iš šalies, kaip fakulteto tarybos narys – ir buvo baisiai nejauku. Mažiausia! Bet, manau, tokių faktų jokiose istorijose niekas nepaminės – juolab neras duomenų ir protokoluose... Kuriais remiantis, irgi tikiu, gali būti rašomos ir sekančios proginės knygos.

Informacija apie dėstytojus. Ir šioje knygoje esama nenuoseklumų, pusiau tiesos. Tad ar nesvarbu ir mokslo istorijai, kad ir KTU Panevėžio padalinio, tai – ką anksčiau dėstė buvę darbuotojai, o gal jie buvo tik moksliniai bendradarbiai? Kai kam gali kilti klausimas: kodėl apie vienus – pilnesnė informacija, o apie kitus – tik balta dėmė. Juk dėstytojo darbo krūvį sudarė, ir dabar sudaro: pedagoginė, metodinė ir mokslinė veikla. Gal kai kam nepatogu, kai vieni dėstė 1–2 dalykus, o kiti, pvz., Č. Ribokas – 5, V. Venckevičius – 8, net 9, M. Žukauskas – 6 dalykus. Be to, dėstant specialybės dalykus būna daugiau rūpesčių dėl laboratorinės bazės ir kitų dalykų. Na, o ką tokio galima pasakyti apie tokius atvejus, kai tenka dėstyti klasikinius dalykus, kurių programos nesikeičia dešimtmečiais? Be to, buvo oficiali, visai logiška, nuostata: dėstytojas gali dėstyti ne daugiau kaip 4 dalykus, bet... Iš didelio reikalo būta ir kitaip. Negi valdžiažmogiams svarbu žmogaus sveikata!

Minimoje knygoje apie kai kurių dėstytojų dėstomus dalykus (modulius) pateikta tokia informacija (p. 88–93):

– doc. dr. V. Venckevičius – nėra duomenų, nors Pramoninės ir civilinės statybos (PCS) bei Vandentiekio ir kanalizacijos (VK) specialybių studentams jis dėstė: medžiagotyrą ir statybines medžiagas (PCS, VK), mūrines ir gelžbetonines konstrukcijas (PCS), statybines konstrukcijas (VK), statinių tyrimą ir bandymą (PCS), statinių rekonstrukciją ir remontą (PCS), pastatų priežiūrą (PCS), požeminius statinius (PCS), socialinius statybos ypatumus (PCS). Be to, dekanui Jonui Bareišiui ir vedėjui V. Lukoševičiui grasinant man doc. etatą sumažinti iki 0, 7 etato (prieš pat išeinant į pensiją!), sutikau dėstyti ir metalinių konstrukcijų dalyko 2-ąją dalį 2003-2004 m. m. rudens semestre. Užduotį atlikau, bet ST katedros istorijoje to nėra! Argi tai ne kolegos įžeidimas ir pažeminimas? Pagaliau, žiūrint pagal europietiškus standartus, ar tai – ne grubus žmogaus teisių pažeidimas? (O kam pasiskųsti?) Deja, liberalui V. Lukoševičiui ar naujam katedros vedėjui S. Sušinskui – tai nė motais;

– docentai: R. Čechavičius (antraeilininkas), Laura Černiauskaitė, K. Ilginis, V. Keras, V. Lukoševičius – nėra duomenų, nors žinoma: K. Ilginis dėstė teorinę mechaniką (visų techninių specialybių studentams), V. Keras – metalinių konstrukcijų, medinių ir plastmasinių konstrukcijų bei speckurso dalykus – 1967–1977 metais, o V. Lukoševičius – inžinerinę geodeziją (PCS ir VK) ir braižomąją geometriją (visų techninių specialybių studentams);

– doc. dr. Andrius Stasiškis: nėra duomenų apie dėstomus dalykus, nors informuojama: Mokslinio darbo kryptys: DFX – konstravimas parametrui „x“, dirbtinio intelekto taikymas konstruojant gaminį, racionalių gamybos procesų galimybių rodiklių nustatymas, termovizija ir pastatų šiluminis atnaujinimas, g/b (gelžbetoninių – aut. p.) konstrukcijų skaičiavimas. Kad mechanikas A. Stasiškis galėtų dėstyti tokį dalyką – kaip gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas, mane ir jo vadovas dekanas prof. J. Bareišis anksčiau yra įtikinėjęs. Ir ne jis vienas. Atseit – tai medžiagų mechanika...

Trūksta duomenų ir apie kitus dėstytojus, būtent – kad: a.a. vyr. asist. Leonas Masiliūnas (Panevėžio ST darbuotojas) daug metų dėstė statybos ekonomiką, darbo apsaugą, vadovavo diplominiam projektavimui, buvo diplominių projektų ekonominės dalies konsultantu; asist.. Kęstutis Lukoševičius kartu su V. Lukoševičium dėstė braižomąją geometriją, vėliau vienas – informatiką ir t. t.

Svarbus studijų etapas – studentų diplominių projektų/baigiamųjų darbų rengimas ir gynimas. Statybos inžinierių diplominiam projektavimui vadovavo: V. Keras, V. Venckevičius, L. Masiliūnas, J. Neviera, J. Štaras ir kt. Nuo 2003 m. ST katedra rengė tik Statybos inžinerijos bakalaurus. Šį procesą iš pradžių kuravo V. Keras, nuo 1979 m. iki 2005 m. – V. Venckevičius.

Kai kas apie absolventus. 1994 m. bakalaurų (statybos inžinerija) sąraše (p. 204) yra Subačius Gintautas. Tai turbūt teisybė. Tačiau – tas pats G. Subačius yra ir 1995 m. diplomuotų inžinierių sąraše, nr. 12 (p. 205). Čia – tai jau nebesuprantu: buvau paskirtas jo diplominio darbo vadovu, bet... jo negynė! Galvoju, gal čia – Uspaskich sindromas? Kas išaiškins?

2000 m. statybos bakalaurų sąraše (p. 213) – Trakelis Mindaugas, o 2001 m. diplomuotų inžinierių sąraše (p. 214) – Trakelis Marius? Prisimenu šį darbštų studentą, su kuriuo bendradarbiavau ir statinių tyrimuose. Ir jo diplominio projekto tema buvo su tuo susijusi.

Knygos sudarytojams nedaro garbės ir absolventų pavardžių iškraipymas, pvz.: vietoje Pranculis Adolfas – Pranulis..., vietoje Ulys Viktoras – Lilys Viktoras ir t. t.

Taigi – ar tokia sujaukta informacija turėjo būti paskelbta (mokslininkų!) sudarytoje knygoje? Kodėl ją rengiant nesitarta su visai neseniai, ir ilgai, dirbusiais žmonėmis. Tad kyla įvairių minčių, net – įtarimų. Juk (ne)paslaptis, kad garbę ir orumą galima ir nu(si)pirkti: – „Esu laisvas žmogus, ką noriu, tą ir darau... Ir tau nedraudžiu“. Anot vieno, buvusio mano viršininko, liberalo! Ir kodėl jam patiko pataikūnai (be jų bet koks diktatorius – niekis!), t. y. politika – „skaldyk ir valdyk“, arba – „aš viršininkas, tu kvailys...“? Taigi – toks, autoritarinis, buvo doc. V. Lukoševičiaus vadovavimo katedrai stilius. Paprastai ST katedros posėdžiai būdavo reikalingi vedėjo kadencijai pratęsti ar darbuotojų individualiems darbo krūviams paskirstyti. Už pastabas – bausmė (pvz., kas paminėta ir šiame rašinyje). Manau, taip elgtis po akademinės mantijos priedanga – ne tik nedora, bet ir nusikalstama. O gal nepriklausomoje ir demokratinėje Lietuvoje tokie dalykai – normalu?

Šios mano mintys buvo išdėstytos Pilietiniame laiške (sovietine samprata – skunde), išsiųstame (2014-01-14) registruotais laiškais, ir KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui, ir KTU Panevėžio filialo vadovams prof. Žilvinui Bazarui ir dr. Sauliui Sušinskui. Atsakymo iki šiol negavau. Įdomu, kodėl?

Taigi, vėl tenka kreiptis į spaudą. Manau, kad spaudos darbuotojams rašant apie mokslą ir jo darbuotojus svarbu ir gilesnė pažintis su ta „virtuve“. O ji, oi oi oi, kartais kokia (ne)paslaptinga... Tad, galbūt, ne kiekvienam ir žinotina?..

 
Komentarai

 
3. simonas
(2015-01-20 14:42:06)
(193.219.69.15) Parašė:

Kas tas vytukas su ėriuko kailiu žino visas Panevėžys???....



2. Dzūkija
(2014-12-23 13:40:01)
(78.62.212.240) Parašė:

Kas yra toje virtuvėje buvęs,labai gerai žino ,kiek daug ten "purvo"...Arklys įklimptų iki ausų...



1. Ponai mokslinykai,
(2014-12-23 13:25:51)
(91.187.172.143) Parašė:

kodėl nedrįstate skaityti apie savo darbelius?..



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi
Į neabejingą ir kilnų prezidentą Gitaną Nausėdą kreipėsi Vytautas ir Laimutė Kedžiai
34 Iš 32 Lietuvos prokurorų surašytų kaltinimų Jungtinių Valstijų prokurorai paliko vos 4.