2024 m. kovo 29 d.

 

Tarp politinio elito ir piliečių tvyro neperžengiama nepasitikėjimo praraja

42
Paskelbta: 2014-02-18 23:16 Autorius: Tomas Viluckas | ekspertai.eu
Alexis de Tocqueville  XIX a. aprašydamas anuometę JAV teigė, jog individų politinis „išlaisvinimas“ neatnešė norimų rezultatų, nes žmonės liberalioje valstybėje pamažu tampa „užsidarę savo kiaute“, „trokšta prasimanyti lėkštų malonumų“, „gyvena tik savyje ir sau, ir nors turi šeimą, bet jau, galima sakyti, nebeturi tėvynės“.
Alexis de Tocqueville XIX a. aprašydamas anuometę JAV teigė, jog individų politinis „išlaisvinimas“ neatnešė norimų rezultatų, nes žmonės liberalioje valstybėje pamažu tampa „užsidarę savo kiaute“, „trokšta prasimanyti lėkštų malonumų“, „gyvena tik savyje ir sau, ir nors turi šeimą, bet jau, galima sakyti, nebeturi tėvynės“.

Vasario 9-ąją suėjo dvidešimt treji metai, kai Lietuvoje vyko visuotinė apklausa – plebiscitas, kurio metu piliečiai buvo klausiami – norite ar ne, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika.

Prisiminkime, kad tuomet už tokią Lietuvą pasisakė daugiau kaip 90 proc. visų dalyvavusiųjų, kurių buvo daugiau kaip du milijonai, plebiscite. Svarbu pastebėti, kad tai nebuvo referendumas, plebiscito rezultatai neturėjo jokių teisinių pasekmių, tačiau jie reiškė Tautos valią, jos ryžtą gyventi kitaip. Taip parodytas nusiteikimas greitai davė vaisių: jau  vasario 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybę pripažino pirmoji užsienio valstybė – Islandija.

Kaip vertintume anuometinius politikus, tačiau jie pasižymėjo vienu bruožu – drįso pasitikėti tauta. Konstitucijos teiginys, kad suverenitetas priklauso Tautai, jiems nebuvo tuščias teiginys. Jaunos valstybės vadovai žinojo, kad piliečiai pasirinks teisingai, kad šis sprendimas bus geriausias, kad jis bus naudingas valstybės raidai.

Nūdien regime priešingą vaizdą. Kai kurių politikų lūpose žodis „tauta“ skamba pašaipiai,  didžioji dauguma jo apskritai vengia, o paskutiniu metu darosi įprasta ochlokratijos sąvoka laikyti tautos ir piliečių sinonimu.  

Negana to, kaip rodo pirmadienio cirkas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje piliečių iniciatyva paprasčiausiai ignoruojama. Galutinis blokas piliečių valiai bus uždėtas Seime Jungtinės konservatorių – socialdemokratų – liberalų frakcijos pastangomis.

Tad kodėl vertėtų prisiminti aną vasario 9-ąją? Ar tam, kad sužadintume nostalgiją, gėrėdamiesi kokie vieningi, gražūs ir dvasingi tuomet buvome? Ką mums dar gali byloti šis Lietuvos istorijos puslapis?

Visų pirma, turime pripažinti, kad tuometinės Lietuvos politiniai lyderiai, nepaisant jau tada pastebimo susiskaldymo ir tarpusavio priešiškumo, buvo drąsūs žmonės. Nors krašte stovėjo okupacinė kariuomenė, valstybė buvo po sausio 13-osios šoko, patyrusi ekoniminę blokadą, šalyje vos veikė valstybei būdingos institucijos, tačiau jie ryžosi sušaukti šį plebiscitą.

Tuo tarpu nūdien tarp politinio elito ir piliečių tvyro atrodo neperžengiama nepasitikėjimo praraja. Piliečiai į politikus žvelgia kaip į kunigaikštukus ir mafukus, o politikai į piliečius kaip į nemokančią rinktis tamsią liaudį.

Jei politikai pasitikėtų piliečiais valstybei svarbius klausimus pavestų spręsti ne Konstitucinio Teismo klubui, bet jų nuomonės pasiteirautų referendumuose. Juk taip jie ramiai pasielgė anais sunkiais devyniasdešimtaisiais.

Tai, ką matome savo šalyje, yra visiška anos epochos priešingybė. Ne veltui sociologijos klasikas Maxas Weberis teigė, kad politika yra legalizuotas jėgos panaudojimo monopolis. Būtent šitaip politiką supranta Lietuvos valdantis elitas, kuris, nors tokia situacija yra akivaizdžiai ydinga, visai nesiruošia taisyti šio absurdo. Konstitucijos pataisų referendumo iniciatyvos žlugdimas yra tiesioginis įrodymas, kad dalintis galia politinis elitas nėra nusiteikęs.

Alexis de Tocqueville  XIX a. aprašydamas anuometę JAV teigė, jog individų politinis „išlaisvinimas“ neatnešė norimų rezultatų, nes žmonės liberalioje valstybėje pamažu tampa „užsidarę savo kiaute“, „trokšta prasimanyti lėkštų malonumų“, „gyvena tik savyje ir sau, ir nors turi šeimą, bet jau, galima sakyti, nebeturi tėvynės“. Pagaliau virš šių žmonių iškyla „beribė globėjiška valdžia“, kuri yra tėviška, tačiau jos tikrasis uždavinys „amžinai įkalinti juos vaikystėje“.

Tai tikslus dabartinės Lietuvos situacijos atvaizdavimas. Suklastota politinės galios tėvystė, kuri gviešiasi mūsų laisvės. Tačiau niekam nevalia pamiršti, kad jau pasirinkome, tuomet kai prieš du dešimtmečius demokratijai tarėmė „taip“.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
42. as to35
(2014-02-22 19:52:18)
(84.13.32.180) Parašė:

Vilkas ERIUKO kailyje tai tu zydeli.



41. Naujas Palmaičiui
(2014-02-20 18:40:44)
(188.69.197.138) Parašė:

Dar keletas pastabų dėl jūsų siūlymo atsisakyti demokratijos ir atkurti teokratiją abraominiu pagrindu. Nėra universalaus tikėjimo, religijos, ideologijos. Kiekviena iš jų tampa tam tikros žmonių grupės identiteto pagrindu ir tuo pačiu tų grupių atskirties priemone, taigi potencialiai susipriešinimo, konflikto šaltiniu. Juk visos ideologijos, religijos yra tam tikros kultūrinę išraišką, ženklų sistemą. Bet koks pirmenybės teikimas vienai ženklų sistemai, reiškia nuostolį kitai. Visas klausimas kaip pasirinkti tokią, kuri būtų naudingiausia visuomenės dauguai. Sprendžianyt iš siūlyymo atsisakyti demokratijos, jūs atrodo nelinkęs ieškoti kuo platesnio konsensuso.



40. Naujas Palmaičiui
(2014-02-20 17:51:58)
(188.69.208.4) Parašė:

Susikoncentravimas į pavardžių rašymo ar gatvių pavadinimų klausimą, deja, tėra bėgimas nuo klausimo esmės (nors, be abejo, sveikintinas ramus dėstymo būdas, atsisakant keiksmų). Esmė - Lietuvos kultūrinio ir politinio pajungimo Lenkijai, galų gale savarankiškos tautinės egzistencijos išsaugojimo, savarankiškos kultūrinės saviraiškos klausimas. Apie tai aš aiškiai rašiau tiek tame pasisakyme, kuriam jūs oponuojate, tiek ir savo ankstesniuose komentaruose. Ar išliks lietuvių tauta atskiru kultūriniu vienetu ar taps lenkų tautos priedėliu, „litwiniška“ tauta. Štai esmė. Tuo tarpu pietuose mes turime valstybę, kurios valdžia visomis įmanomomis priemonėmis siekia Lenkiją paversti didvalstybė, hegemonu Europos rytuose ir baigia ruošti visuomenę „kresų“ susigrąžinimui. Kad taip yra tereikia pasidomėti kaip Lietuva pristatoma Lenkijos tinklalapiuose (o juose vyrauja nusistatymas visą Lietuvą laikyti Lenkijos kultūrine provincija, kuriai natūraliausia būtų prisišlieti prie savo „motinos“ Lenkijos). Tuo tarpu lietuvių visuomenėje per nepriklausomybės metus sėkmingai parengtas polonofilinis kultūrinis elitas. Ypač istorikai polonofilai yra užvaldę bene visas akademines mokslo institucijas (o ypač VU, VDU, Lietuvos istorijos institutą) ir sėkmingai rengia istorines koncepcijas,  turinčias pateisinti dabartinio politinio elito polonocentristinę orientaciją. O tokia odiozinė figūrta kaip A. Bumblauskas ar kultūrologas V. Savukynas atvirai sako, kad jų mokslinių darbų tikslas pakeisti lietuvių savimonę taip, kad lietuviai patys trokštų sąjungos su Lenkija. Tai štai tokiame kontekste reikia vertinti tokias „smulkmenas“ kaip pavardės ar gatvių pavadinimai, ką pats pavertėte savo komentaro centrine ašimi.



39. Letas Palmaitis 34-am
(2014-02-20 13:31:12)
(78.62.221.179) Parašė:

Atgailauju už keiksmą, bet ne už "įžeidimą", nes anonimai ne asmenys, jų neįžeisi. Rusijoje, be abejo, esama tikrų krikščionių, gal apie pusę procento nuo visų teorinių pravoslavų (per Velykas ir Kalėdas tiek tesusirenka apibendrinant visoje teritorijoje). Dar esama atsiskyrusių nuo Maskvos patriarchato, esama ir katakombinių pravoslavų, jau neminint baptistų ir kt. Tačiau oficiali cerkvė - Maskvos patriarchatas - yra po senovei "sergijinė kagėbistinė", dabar užėmusi išlaisvintą ideologinę kompartijos nišą. Kadangi ji laimino čečėnų genocidą vardan "Trečiosios Romos" - nedalomos Rusijos ir dalijo ordinus banditams, o dabar palaiko putino režimą ir Ordos imperializmą, ji yra apostatinė, vedanti žmones ne į Išganymą, bet į pražūtį.



38. Letas apie katalikišką frontą
(2014-02-20 13:10:16)
(78.62.221.179) Parašė:

Katalikiškas frontas logiškai išplaukia iš Dugino doktrinos. Be abejo, jei tik rastųsi galimybių, būčiau už katalikišką frontą prieš Maskvos Ordą. Tai neturi nieko bendro su kapituliacija prieš lenkų nacionalizmą. Istorija su gatvių užrašais yra tipiškas kiršinimas, kuris neturi nieko bendro su valstybine kalba. Tai PARITETO klausimas. Jei kompaktiškai gyvenanti laisvų piliečių grupė nori savo gyvenvietėje rašyti gatvių pavadinimus, greta valstybinės kalbos, dar ir sava kalba, laisvės sąlygomis tai visai normalu. Radikalizacija iki pat kovos už autonomiją gali prasidėti būtent nuo draudimų, ne nuo pačių užrašų. Lietuvos-Lenkijos santykių kontekste viskas priklauso tik nuo išlaikytos simetrijos. Nesu tikras, ar skaitytojai net žino, kad Punsko lietuviams reikia lietuviškų užrašų ir kad valdžia juos leido, bet dėl duginistų veiklos lenkų nacionalistai ėmė nuplėšinėti ir braukyti. Taigi užrašų tema pati dėkingiausia rusiškiems provokatoriams abiejose pusėse. Jie sąmoningai įpainioja čia valstybinės kalbos klausimą, o valdžia neatlaiko provokatorių "patriotizmo". Panašiai su vardų rašymu pasuose. Laisvas pilietis turi teisę, kad jo vardas būtų rašomas taip, kaip rašoma jo (net ne tautos, bet) šeimos tradicijoje. Valstybinė kalba pasireikš tik tuo, kad negalima vartoti nelietuviškų raidžių. Pvz., parašymas Łącki neįmanomas, todėl pilietis turėtų rinktis tarp gramatinamo tarimo Lonckis ir iškraipymo Lackis arba net be lyties - Lacki. Suprantama, kalba reikalauja linksniavimo, bet juk daug svetimų vardų nelinksniuojama, pvz., Fuko. Kodėl pilietis neturi pasilikti sau tokios teisės? Kaip nelinksniuojamas Fuko negriauna lietuvių kalbos, taip ir nelinksniuiojamas Lacki negriaus. Argumentuoti tuo, neva pilietis privalo gramatinti savo vardą, reikštų prievartinę lituanizaciją. Negi iš prancūziškos tautybės piliečio reikia pase daryti Fuką (Fukas)? Tik jei jis pats to nori. Čia ir pasireiškia pagarba asmeniui, kurios Ordos tradicijoje nėra. Užtat rašyti pase nelietuviškas raides neįmanoma - nėra jų valstybinės kalbos rašyboje, o be to, esama dar ir kiriliškų, kiniškų, arabiškų raidžių - ką su jais daryti? Tad viskas išsprendžiama paprastai, turint gerą norą, bet duginistų provokatoriams reikia "patriotizmo". Tiesa, tie pasai dabar kitokie, kas ten parašyta raštu, reikalinga tik kvailiams, o tikras vardas - elektroninis lagerininko numeris, prie kurio pridėta užkoduota informacija. Baigdamas priminsiu, kad niekad nesiūliau išeities nuo pat XI a. iš praktinio gyvenimo išgujamos tradicinės krikščionybės rėmuose, bet abraominiu pamatu, atsisakant nuo demokratijos ir atkuriant teokratiją turint prieš akis salafitų teokratijos patirtį. Abraomizmui suvokti reikalingas grįžimas prie šaknų, o tai padaro mesijinis sąjūdis. messianic.lhosting.info



37. Kaip siekė tiesioginės demokratijos Islandai
(2014-02-20 12:03:02)
(78.61.213.95) Parašė:

O kam vienytis y priešingas stovyklas? Geriau į vieną visumą, paliekant namuose simpatijas vienai ar kitai politinei organizacijai ar visuomenės grupei ar pn. Skirtumai skaldo. Petras už bulvių partiją, jonas už kopūstų, onutė už alyvų partiją. Ar jie susišnekės, ar jie nesusipyks? Kam pykti siekiant bendrų tikslų? Gal kažką žeidžia kopūstų partijos vėliava, gal kažką žeidžia vežliu organizacijos vėliava, bet visiems šiems žmonėms vienijantis yra dalykas tik trispalvė. Kam ieškoti skirtrumų ir vienas ant kito dėll jų pulti į atlapus, šitaip bus susipriešinta nesuradus sąlyčio taškų ir pralaimėta. Todėl bendras vienijantis šiems žmonėms vardiklis yra tik trispalvė, be jokios pašalinės simbolikos. Prisiminkit sąjūdžio laikus. Žmones vienijo bendras laisvės siekis. O kas vienija žmones dabar? Žmonės įpatingai susiskaldę ir susipriešinę ir jie toliau skaldomi. Ar gali suvienyti žmones realios laisvės, realios demokratijos siekis? Tai yra tiesioginės demokratijos siekis?. Kaip siekė tiesioginės demokratijos islandai ir kitos šalys. Negali šiame siekyje būti ne organizatorių nei vadų, visi lygūs ir laisvi



36. Lietuvius ir Lietuvos gyventojus gali suvienyti
(2014-02-20 12:01:29)
(78.61.213.95) Parašė:

Vienybėje yra jėga, tik būdamiu vieningi mes esame galingi. Mes jiems vieningi esame pavojingi, todėl visais įmanomais būdais stengiamasi mus supriešinti, suskaldyti. Tas pats ir kas liečia prieštaringai vertinamą organizacija tautininkų sajunga, ji skaldo žmones, o ne juos sujungia, cia skamba panasiai arba tu su mumis arba pries mus, tai visai kita nei sajudzio laikais, tai diktaturos prieausris. Lietuvius ir Lietuvos gyventojus gali suvienyti tik bendros idejos ir siekiai, o ne priesingos, priestaraujancios vieno ar kito zmogaus isitikinimams. Zmones reikia zadinti is baimes ir miego, zmones reikia vel sujungti, o ne juos skaldyti toliau. Slykstu kai yra naudojamos tos pacios manipuliacijos, kuriomis aiskiai supanasejama su jau esama sistema. Zmones turi valdyti savo saly patys. Jie turi kovoti uz tiesiogines demokratijos konstitucija. eiti i gatves nepaisant antikonstitucinio istatymo kai riboajama susirinkimo laisve. Jie turi kovoti. Kova negali buti jokios organizacijos rankose, nei tautininku nei kitos kokios. Jokiu nevyriayusybiniu organizaciju veliavu, kokios simbonolikos susijusios daugiau nei su tauta. Tik trispalves. Jokiu vadu tokiu kaip panka. Laisvi zmones be virsuniu viruneliu, partiju, organizaciju, vadu, atributikos, manipuilainiu kalbu, be reklamos, be zmoniu besiverzianciu i tribuna smegenis plauti dar viena nauja agitacija. Zmones laisvi nuo politikos ir jos siekio. Zmones laisvi nuo neapykatos. Tolerantiski. Santurus. Tik trispalves. Tokie kokie buvo sajudzio laikais.



35. Vilkas eriuko kailyje
(2014-02-20 11:57:31)
(78.61.213.95) Parašė:

Tautininkai kaip ir kitos partijos ir kiti politikieriai baigia nusavinti valstybines šventes. Jau panašu į tai kad valstybinės šventės tokios kaip vasario 16 ir kovo 11 nėra Lietuvos žmonių šventė, o kažkokios pradėjusios jose dominuoti tautininkų organizacijos, kuri vis labiau stengiasi prie savęs taip pritraukt šalies žmones. Valstybinės šventės tautininkų organizacijos ar Lietuvos žmonių??? Dauguma tautininkų prijaučia fašizmui, o kai kurie net atvirai jį propaguoja. Nacizmas ir fašizmas po tautiškumo priedanga, nieko negali būt šlykščiau ir klastingiau. Persūdytas nacionalizmas ir patriotiškumas aiškiai artėja prie nacizmo ir fanatizmo. Hitlerio pasekėjai tai fanatikai, o nacionalizmo fanatikų ir pas mus daugėja. Neužmirškit kad Hitleris gi atėjo į valdžią legaliai. O kas dabar vyksta? Kartojasi istorija? Vilkas ėriuko kailyje? Čia tas pats kas nieko neįtariant iš avies išaugint plėšrų vilką. Vokiečiai Hitleriu tikėjo, kad jis šneka tiesą, tik vėliau žmonės pamatė kai jau vėlu, kai nekaltas avinėlis nusimetė savo kaukę, ir tapo kraugeriu vilku. Ar mažai žmonija patyrė? Ar nepasimokė? Kartosim istoriją?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras