Europos Komisija įvertino Prezidentės kadenciją

Ištikimiausi Lietuvoje prezidentės D. Grybauyskaitės bendraminčiai ir bendražygiai – liberalai ir konservatoriai.

Jau kuris laikas iš įvairių Europos Sąjungos aukštųjų politikų girdime nuogąstavimus apie pasibaisėtiną korupcijos išplitimą. Kai kurie jų prisipažįsta, kad korupcijos apimtis „gniaužia kvapą“. Europos Komisija pirmą kartą pateikė oficialia laikytiną kovos su korupcija ataskaitą, kurioje Lietuvai atiteko pirmoji vieta. Ne kovos, o korumpuotumo. Tad pirmaujame šioje nepaprastai jautrioje ir ES plėtrai svarbioje srityje. Pirmaujame nepaisydami priešiško vidaus ir užsienio jėgų veikimo. Nuėjome sunkų nepriklausomos valstybės kūrimo kelią, tad dabar jau galime didžiuotis pasiektais rezultatais. Jie rodo ir stebėtinai kryptingą mūsų politinio nomenklatūrinio elito veiklą, to elito susitelkimą siekiant visus juos vienijančio tikslo. Tas saldus žodis – korupcija. Tas saldus korupcijos žavesys. Kas jam gali atsispirti? O juk yra besispyriojančių, kurie ir buvo aplenkti, palikti už mūsų veržlios ir modernėjančios visuomenės nugaros. Sunku net įsivaizduoti, į kokias korupcijos aukštumas pakilsime įgyvendindami Lietuvos pažangos strategiją Lietuva2030, kokie sumanūs ir patrauklūs būsime tais 2030-aisiais. Neramina tik vienas dalykas – ES nebėra su kuo lenktyniauti, nebėra ką aplenkti. Gal tad reikės pasukti valstybės raidos Strategiją kita linkme – labiau kreipti dėmesį į vertingos patirties sklaidą. Juk tos patirties esame nemažai sukaupę – į priekį drąsiai šovėme ES pinigų pakylėti. Jei prie korupcinio pirmavimo pridėtume ir kitus mūsų valstybės pasižymėjimo rodiklius – didžiausią socialinę atskirtį, savižudybių tūkstančiui gyventojų skaičių, vaikų nelaimingumo rodiklius, taip pat  dingstančių vaikų skaičių ir kt., gautume tikrą mūsų politinio nomenklatūrinio elito, taip pat visų valstybės vadovų darbo įvertinimą, kurį ir rodo Prezidentūros to sluoksnio atstovams teikiami pripažinimo ženklai.

EK pateiktoji ataskaita neapima ir negali apimti visos korupcijos. Esminė tokių ataskaitų yda ta, kad apsiribojama korupcijos reiškinių išplitimo duomenimis, kuriuos dar galima ganėtinai sąlygiškai įvertinti, ir nedrįstama pereiti į sisteminės korupcijos lygmenį. Kaip tik sisteminė korupcija ES šalis išskirtų į dvi grupes. Vienoje matytume išsivysčiusias, senų demokratijos ir realios vietinės savivaldos tradicijų šalis, o kitoje – tų tradicijų stokojančias kai kurias naująsias nares. Neapsiriksime prie pastarųjų priskirdami Lietuvą, Latviją, Bulgariją, Rumuniją. Sisteminės korupcijos ypatumas tas, kad visas valstybės mechanizmas kartu su jį valdančiu politiniu nomenklatūriniu elitu veikia kaip valstybės finansų „plovykla“. Visi viešieji pirkimai, visi europinių lėšų įsisavinimo projektai, visa transporto ir kitokios infrastruktūros plėtra, visa valstybės valdymo ir administravimo veikla pažymėta „nutekinamų“ lėšų procentais. Pagal tai skiriasi ministerijų valdomos valstybės „sritys“. Vienur – keliolika, kitus keliasdešimt procentų. Suprantama, tie „nutekinami“ procentai priklauso ir nuo valdytojų sumanumo, kurį mūsų Strategijoje numatyta gerokai tobulinti. Didžiausias sisteminės korupcijos privalumas tas, kad tokioje valstybėje negali būti jokios realiai su korupcija bandančios susidoroti institucijos. Kodėl? Visos valstybės institucijos yra vieningo valstybės mechanizmo dalys, elementai, tad jokio valstybinio elemento veikla negali būti nukreipta prieš patį mechanizmą. Taip veikia visos sistemos – visi jų elementai pajungti bendram veikimui, kitaip tariant, bendro veikimo principui ir tikslui.

Tokį valstybės mechanizmą pajėgi formuoti tik politinė klasė, politinis elitas. Tad sisteminė korupcija yra sykiu ir politinė korupcija. Politinis elitas ne tik kuria korupcinę valstybinę sistemą., bet ir palaiko jos gyvavimą bei deramą funkcionavimą. Jokie sąžiningi ar kitokiomis dorybėmis apdovanoti valstybės tarnautojai bei institucijų vadovai negali veikti prieš sistemą, negali trukdyti jai deramai funkcionuoti. Ką reiškia deramai funkcionuoti? Laiduoti sėkmingą valstybinių finansų srautų dalies „nutekėjimą“. Todėl visų institucijų visos skelbtos „kovos su korupcija“ yra tik parodomojo, imitacinio pobūdžio. „Kovos su korupcija“ institucijos reikalingos vien kaip būtini demokratinės valstybės atributai. Nesvarbu, kad toms institucijoms veikiant kartais ir nukenčia vienas kitas korupcijos „žymūnas“. Tai tiesiog sisteminio veikimo sąnaudos. O jei įdėmiau pasektume tų „nukentėjusiųjų“ likimus, pamatytume juos po kurio laiko išnyrant kitose svarbiose pinigų srautus kontroliuojančiose institucijose. Vertingais, patyrusiais, korupcinės sistemos veikimą išmanančiais kadrais nesimėtoma. 

Politinis nomenklatūrinis elitas korupcinės sistemos „gerinimo“ atžvilgiu veikia ranka rankon su aukščiausia teisėsauga ir teisėkūra. Iškilus grėsmei įsijungia net pats Konstitucinis Teismas. Prisiminkime, koks buvo to teismo atsakas į suaktyvėjusią praeitos kadencijos Seimo Antikorupcijos komisijos veiklą – žymiai „apkarpytos“ tos komisijos galios. O KT sprendimas „iškelti“ Generalinį prokurorą už parlamentinės, tad ir visuomenės priežiūros srities, suteikiant jam teises veikti visiškai savavališkai, neatsakingai yra pati tikriausia politinės korupcijos ir valstybinio korupcinio mechanizmo stiprinimo apraiška. Tą sprendimą griausmingomis katutėmis pasitiko parlamentinės konservatorių ir liberalų partijos sykiu su Prezidente. Didelė „kovojančių su korupcija“ pergalė.

EK pateikta ataskaita yra ir aiškus mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės visos kadencijos darbo įvertinimas. Juk eidama į šį postą Prezidentė skelbė savo pagrindiniu tikslu kovą su oligarchais ir korupcija. Toks pat šūkis ir šioje prezidento rinkimų kampanijoje. Per penkerius Prezidentės vadovavimo metus tapome korupcijos lyderiais. Tad galime padaryti neguodžiančią išvadą – Prezidentės „kova“ su korupcija didino korupciją ir padėjo valstybiniam korupciniam mechanizmui deramai veikti. Darytina ir kita išvada: lygiai taip veikė tokią Prezidentės veiklą besąlygiškai remiančios konservatorių ir liberalų partijos bei jų lyderiai. Juk Lietuvai siekiama primesti dar penkerius tokios „kovos su korupcija ir oligarchais“ metus. Ir be jokių „Kremliaus agentų“ veiklos apraiškų. Pritariant tai pačiai ES ir EK, nedrįstančioms gvildenti tų europinių lėšų įsisavinimo ir nusavinimo būdų, kurie būdingi valstybiniam korupciniam mechanizmui, deramai veikiančiam tik visiškai atskyrus visuomenę nuo politinės vadžios.